Balinis vėžlys (lot. Emys orbicularis, vok. Europäische Sumpfschildkröte) - balinių vėžlių (lot. Emydidae) šeimos roplys, Lietuvoje dar vadinamas „geležine varle“. Tai reliktinė ir vienintelė vėžlių rūšis, gyvenanti Lietuvoje, Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1976 metų.
Video | Balinis vėžlys
Šarvas alyvinės spalvos arba rudas, juodas, iki 25 cm ilgio. Kiaušinius deda į išraustą smėlyje 10 cm gylio duobutę. Kiaušiniai vystosi 2-3 mėnesius. Jaunikliai į žemės paviršių išlenda tik kitais metais.
Baliniai vėžliai paplitę Pietų ir Vidurio Europoje, Vakarų Azijoje ir Šiaurės Vakare Afrikoje. Šiaurinė arealo riba eina per Latvija ir vidurine Baltarusijos dalimi. Lietuvoje rūšis paplitusi netolygiai, daugiausia pietinėje dalyje: Alytaus, Varėnos, Lazdijų, Marijampolės, Prienų rajonuose. Kitur labai reta arba visai neaptinkama.
Photo by Sergey Yeliseev on Foter.com / CC BY-NC-ND
Baliniai vėžliai gyvena nedideliuose, sekliuose, uždumblėjusiuose ežeruose, kūdrose, pelkėse, senvagėse, durpynų duobėse. Vandenyje minta vabzdžiais ir jų lervomis, vėžiagyviais, moliuskais, buožgalviais, tritonais, mažomis varlėmis, žuvimis, kartais dumbliais ar kitais vandens augalais. Sausumoje gaudo įvairius bestuburius.
Nuo spalio iki kovo mėn. žiemoja vandens telkinio dumble. Gegužės mėn. smėlėtoje, sausoje, gerai saulės šildomoje dirvoje netoli vandens telkinio patelė užpakalinėmis kojomis išrausia iki 10 cm gylio duobutę, į kurią padeda 7-20 baltos spalvos pailgų kiaušinių. Padėjusi kiaušinius patelė kruopščiai užrausia ir užlygina kiaušinių dėjimo vietą. Kiaušiniai vystosi 2 - 3 mėnesius. Išsiritę jaunikliai lieka žiemoti žemėje ir į paviršių išlenda tik kitų metų pavasarį. Subręsta 6 - 8 metų.
Photo by vadonleso.hu on Foter.com / CC BY-NC
Lietuvoje gyvena apie 500 - 600 vėžlių. Didžiausios jų populiacijos yra Lazdijų r.: Kuculiškių balinių vėžlių draustinyje yra apie 160, Stračiūnų vėžlių draustinyje - apie 20, Metelių regioniniame parke - apie 70, Bestraigiškėse - apie 20, Krikštonyse - apie 25 vėžlių. Veisiejų regioniniame parke yra apie 150 vėžlių. Negausios, bet pakankamai gyvybingos populiacijos aptinkamos Varėnos, Marijampolės, Jonavos rajonuose. Kitur gyvena tik pavieniai seni gyvūnai, išlikę dėl savo ilgaamžiškumo.
Balinių vėžlių gyvenimo trukmė Lietuvoje siekia 50-100 metų, o daugintis gali ir sulaukę 80 metų. Patinėliai lytiškai subręsta būdami 10 m., patelės - 15 - 20 metų arba dar vėliau.
Photo by Sergey Yeliseev on Foter.com / CC BY-NC-ND
Pagrindinė grėsmė baliniams vėžliams yra buveinių nykimas dėl nusausėjimo ir apaugimo sumedėjusia augalija. Nešienaujami ar neganomi pietinės ekspozicijos šlaitai apauga aukšta žole, krūmais ir medžiais. Taip vėžliai praranda tinkamas vietas dėti kiaušinius ir veistis. Ilgas kelias iki kiaušinių dėjimo vietų gyvūnams, ypač jaunikliams, pavojingas dėl plėšrūnų. Žemėje esančias dėtis reikia uždengti retu vielos tinklu. Nuo migracijų kelių iš žiemojimo į veisimosi ir gyvenamas vietas išvalyti prižėlusius karklus ir kitus sumedėjusius augalus. Pagilinti ir išvalyti seklius žiemojimo ir gyvenamus vandens telkinius.
Balinių vėžlių paplitimo žemėlapis
Tipas: Chordiniai (Chordata)
Šeima: Baliniai vėžliai (Emydidae)
Būrys: Vėžliai (Chelonii)
Gyvena: apie 100 metų
Palikuoniai: 3 - 20 vnt.
Kategorija: 1 (E) - išnykstančios rūšys, kurios yra ties išnykimo riba ir kurias galima išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones
