Baltasparnė žuvėdra (lot. Chlidonias leucopterus, angl. White-winged Tern – žuvėdrinių (lot. Sternidae) šeimos juodos spalvos paukštis. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 2020 metų.
Baltasparnė žuvėdra yra maždaug varnėno dydžio. Peri nedidelėmis kolonijomis. Minta daugiausiai vabzdžiais. Panaši į juodąją žuvėdrą, bet jos kojos ilgesnės, snapas trumpesnis. Uodega labai nedaug įkirpta. Kojos raudonos. Veisimosi metu didesnioji suaugusio paukščio kūno dalis yra juodos spalvos. Paukščiui tupint sparnų priekinė dalis ir pauodegys balti. Nugara pilkai juoda.
Skrendančios iš viršaus matoma balta uodega ir antuodegis. Nugara, kaklas ir galva juodi. Iš apačios pilvas, kaklas ir krūtinė bei sparnų dengiamosios plunksnos juodi. Šių požymių pakanka norint ją atskirti nuo baltaskruostės ir juodosios žuvėdrų.
Rudens apdaru, kurį visiškai įgauna maždaug nuo rugsėjo mėnesio, panaši į juodąją žuvėdrą, tik už ją šviesesnė. Krūtinės šonuose neturi juodajai žuvėdrai būdingų pailgų link nugaros nusitęsiančių tamsių dėmių.
Jauniklių apdaras daug tamsesnis už suaugusių. Nuo baltaskruostės žuvėdros jauniklių skiriasi tuo, kad neturi šviesiai rudos spalvos nugaroje. Nuo juodosios žuvėdros skiriasi baltais krūtinės šonais (juodosios žuvėdros krūtinės šonuose yra pailgos, link nugaros nusitęsiančios tamsios dėmės). Antrais metais po žiemos nesubrendę paukščiai į perėjimo vietas paprastai nesugrįžta.
Nuotraukos autorius Frank Vassen / CC BY
Baltasparnės žuvėdros yra paplitusios nuo Centrinės Europos iki Primorės krašto. Šiaurėje arealas siekia Estiją, Maskvos sritį, Obės aukštupį. Pietuose paplitimas tęsiasi iki Huanghės baseino, Pietų Kazachijos, Mažosios Azijos. Žiemoja Afrikoje ir Pietryčių Azijoje. Migracijų metu Lietuvoje baltasparnės žuvėdros vietomis aptinkamos gausiai, per dieną registruojama iki kelių tūkstančių individų. Perėjimo faktas pirmą kartą įrodytas 1955 m. Žuvinto ežere. Vėliau atskirais metais susiformuodavo iki keliasdešimties porų dydžio kolonijos. XX a. pabaigoje pavienės poros būdavo aptinkamos juodųjų žuvėdrų kolonijose. Pastaraisiais dešimtmečiais susiformavo nuolatinės peravietės Nemuno žemupyje ir Žuvinto rezervate. Be šių, trumpalaikės peravietės nustatytos dar maždaug dešimtyje šalies vietų.
Nuotraukos autorius Hiyashi Haka / CC BY-NC-SA
Baltasparnės žuvėdros yra tolimosios migrantės. Anksčiausiai pavasarį stebėtos balandžio paskutinėmis dienomis, vėliausiai rudenį – rugsėjo pirmomis dienomis. Peravietėse pasirodo gegužės mėn., veisimosi sezonas apima birželio – liepos mėnesiais. Monogamės. Peri ant žemos viršvandeninės augalijos (pavyzdžiui, alijošinių aštrių), apsemtų pievų augalijos. Svarbu, kad šiuos vandens telkinius suptų atviras kraštovaizdis. Dėtyje – dažniausiai trys kiaušiniai. Palikuoniais rūpinasi abu tėvai.
Maitinasi dažniausiai vandens vabzdžiais, nors nemažą maisto dalį sudaro sausumoje sumedžioti žiogai, vabalai ir kiti bestuburiai.
Perinčių baltasparnių žuvėdrų gausumas labai varijuoja atskirais metais, nes rūšiai būdingas invazinio pobūdžio paplitimas. Tais metais, kai Nemuno žemupyje susiformuoja dideli apsemtų pievų plotai, juose bando perėti iki 500 šios rūšies porų. Tačiau nė karto tokie mėginimai nesibaigė sėkmingai nė vienai porai. Kasmetinis perinčių porų gausumas šalyje šiuo metu vertinamas ne daugiau kaip 200 porų.
Nuotraukos autorius Frank Vassen / CC BY
Didžiausia grėsmę baltasparnėms žuvėdroms kelia veisimosi buveinių – apsemtų pievų – ankstyvas sausinimas, kai lizdai lieka sausumoje dar neužaugus jaunikliams. Galima įtarti, kad neigiamą poveikį perėjimo sėkmingumui daro plėšrūnai.
Lietuvoje sutinkamomis žuvėdros
Lietuvoje reguliariai peri 5-ios žuvėdrų rūšys: mažoji (lot. Sternula albifrons), upinė (lot. Sterna hirundo) bei 3 Chlidonias genčiai priklausančios žuvėdros – juodoji (lot. Chlidonias niger), baltasparnė (lot. Chlidonias leucopterus) bei baltaskruostė žuvėdros (lot. Chlidonias hybrida. Visų šių rūšių atveju skiriasi ne tik veisimuisi pasirenkamos buveinės, bet ir paplitimas bei gausa šalyje. Terminas „reguliariai“ neatspindi visų jų tikrosios būklės ir gausos.
Tipas: Chordiniai (lot. Chordata)
Šeima: Žuvėdriniai (lot. Sternidae)
Būrys: Sėjikiniai paukščiai (lot. Charadriiformes)
