Magnolijūnai



Loading




0 (Ex) kategorija

Dirvinė nariuotė | Polycnemum arvense

Gulsčioji jonažolė | Hypericum humifusum

Gulsčioji jonažolė (lot. Hypericum humifusum) - jonažolinių (Hypericaceae) šeimos jonažolių (Hypericum) genties augalas.

Šiaurinė katuogė | Rubus arcticus

Šiaurinė katuogė (lot. Rubus arcticus) - erškėtinių šeimos gervuogių (Rubus) genties augalų rūšis.

Dirvinė mažuolė | Aphanes arvensis

Dirvinė mažuolė (lot. Aphanes arvensis ) - erškėtinių šeimos mažuolių (Aphanes) genties augalų rūšis.

Plūduriuojantysis agaras | Trapa natans

Plūduriuojantysis agaras arba vandens riešutas, ragotė (lot. Trapa natans) - agarinių (Trapaceae) šeimos agarų (Trapa) genties augalų rūšis. Taip šį augalą pirmasis pavadino Karlas Linėjus. Viršutinėje dalyje yra keli sustorėję stiebai. Vaisius turi keturis ragelius, kaip meškerės kabliukus. Dauginasi riešuto pavidalo kaulavaisiais, kurie dumble išlieka daigūs iki 50-ties metų. Žydi birželio - liepos mėnesiais. Auga nekalkinguose, gerai įšylančiuose dumblinuose ežeruose. Manoma, kad mūsų krašte išnykusi rūšis. XIX a. savaime augo Kilučių ežere ir buvo auginamas Širvenos ežere prie Biržų. Vaisių liekanų rasta keletoje Lietuvos ežerų bei pelkių poledynmečio nuogulose. Dabar artimiausios radvietės - Latvijoje, Daugpilio apylinkės ežerai. Taip pat įrašytas į Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos raudonąsias knygas. Buvo bandyta Lietuvoje šį augalą reintrodukuoti, tačiau nesėkmingai. Išnykimo priežastys neaiškios.

Volfgango putokšlė | Polygala wolfgangiana

Kaufmano glindė | Pedicularis kaufmannii

Kaufmano glindė (lot. Pedicularis kaufmannii) - džioveklinių (Orobanchaceae) šeimos glindžių (Pedicularis) genties augalų rūšis. Auga sausose pievose, saulėtose kalvose, stepėje. Žydi birželio - liepos mėnesiais.

Širdžialapė kaldezija | Caldesia parnassifolia

Širdžialapė kaldezija (lot. Caldesia parnassifolia, vok. Gewöhnlicher Herzlöffel) - dumblialaiškinių (Alismataceae) šeimos kaldezijos (Caldesia) genties augalų rūšis. Augalas 10-50 cm aukščio, su labai ilgais lapkočiais (kartais net iki 1 m ilgio). Žiedai sutelkti kekės arba šluotelės pavidalo žiedynuose. Žydi liepos - rugsėjo mėnesiais. Auga tvenkiniuose, ežeruose, pelkėse. Lietuvoje labai reta.

Tankialapė grenlandija | Groenlandia densa

Lobelio čemerys | Veratrum lobelianum

Lobelio čemerys arba Baltasis čemerys (lot. Veratrum album) - melatininių (Melanthiaceae) šeimos augalas. Čemeriai savaime auga visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje, bet natūralioje gamtoje jų beveik nesutinkamas, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Tai šakniastiebiniai daugiamečiai augalai stačiais lapuotais, prie pamato svogūniškai sustorėjusiais stiebais. Žiedai balsvi, rausvi arba žalsvi, sutelkti stambiose šluotelėse, rečiau teptuko formos žiedynuose. Lietuvoje čemeriai auginami retokai, ir dažniau kaip vaistinis augalas, ne dėl grožio. Vakarų Europoje, atvirkščiai, čemeriai sodinami gėlynuose, jie tinka baseinų ar upelių pakrantėms papuošti. Iš pradžių auga lėtai, paskui labai išsiplečia. Čemeriai mėgsta atviras arba truputį pritemdytas vietas, drėgną, derlingą priemolį. Šalčiui atsparūs. Vienoje vietoje nepersodinti gali augti 8-10 metų. Dauginami šakniastiebių dalimis ir sėklomis. Sėjama tą patį rudenį, bet išdygsta dažniausiai po metų. Galima sėti ir pavasarį 1-2 mėnesiais stratifikuotas sėklas. Sėjinukai pikuojami į pritemdytą drėgną lysvę kas 25 cm. Pražysta po 4-5 metų, paskui žydi kas antri metai. Šakniastiebiai dalijami gegužės pabaigoje arba rugsėjį. Čemeriai dera su melsvėmis, eremūrais ir aukštais flioksais.

Pelkinis kardelis | Gladiolus palustris

Pelkinis kardelis (lot. Gladiolus palustris) - vilkdalginių (Iridaceae) šeimos kardelių (Gladiolus) genties augalų rūšis. Augalas daugiametis, 30-60 cm aukščio, su laibu stiebu. Gumbai kiaušiniški. Lapai linijiški. Žiedynas vienašalis, su 2-5 žiedais. Apyžiedis purpurinis. Žydi birželio-liepos mėnesiais. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai Auga pelkėtose pievose, miškų aikštelėse, krūmynuose. Rūšis paplitusi Vidurio ir Pietų Europoje, pavienės radąvietės yra Vokietijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje. Lietuvoje rastas Vilniaus, Trakų, Kauno rajonuose.

Gelsvasis saidrenis | Pycreus flavescens

1 (E) kategorija

Trilapė bligna | Isopyrum thalictroides

Gauruotasis gvazdikas | Dianthus armeria

Puošnusis gvazdikas | Dianthus superbus

Beržas keružis | Betula nana

Beržas keružis (lot. Betula nana) - viena iš beržų (Betula) genties rūšių. Auga Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos subarktinėse, arktinėse srityse, vidutinių platumų juostos aukštikalnėse. Tai iki 1,2 m aukščio užaugantis krūmas. Stiebas driekiasi pažeme. Lapai apskriti, 6-20 mm ilgio, dantytais kraštais. Žiedai susitelkę 5-15 mm ilgio žirginiuose. Jauni ūgliai švelniai plaukuoti. Žievė nesilupanti, bronziškos spalvos. Lietuvoje beržas keružis labai retas, nykstantis ledynmečio floros reliktas. Aptinkamas Alių, Šepetos, Isputiškės, Laukesos, Raudonplynio pelkėse.

Tyrulinė erika | Erica tetralix

Tyrulinė erika (lot. Erica tetralix, vok. Glocken-Heide) - erikinių (Ericaceae) šeimos augalų rūšis, priklausanti Erikos (Erica) genčiai. Lietuvoje auga savaime. Tai 15-50 cm aukščio krūmokšnis, kurio šakos plonos ir kylančios, apaugusios lapais ir trumpais plaukeliais. Lapai auga menturiuose po keturis. Žiedai sukrauti skėčio pavidalo žiedynuose. Vainikėlis šviesiai rožinis. Žydi liepos - rugpjūčio mėnesiais. Vaisius - dėžutė. Auga durpynuose, viržynuose, Kuršių nerijos kopose.

Pajūrinė pienažolė | Glaux maritima

Griovinė našlaitė | Viola persicifolia

Gulsčiasis karklas | Salix repens

Pūslėtoji aldrūnė | Aldrovanda vesiculosa

Mažalapė saulašarė | Drosera intermedia

Pražangiažiedė plunksnalapė | Myriophyllum alterniflorum

Pelkinė raistenė | Hydrocotyle vulgaris

Pajūrinė zunda | Eryngium maritimum

Gebenė lipikė | Hedera helix

Gebenė lipikė (lot. Hedera helix, angl. bindwood, vok. Baum-Efeu) - aralijinių (Araliaceae) šeimai, gebenės (Hedera) genčiai priklausanti rūšis. Augalas visžalis, su šakotu stiebu, kuris driekiasi žeme, lipa į medžius, remdamasis kimbamosiomis orinėmis šaknelėmis. Lapai odiški, jauni plaukuoti. Iš pradžių lapai šviesesni, o sendami tampa tamsiai žali, blizgantys. Žiedai susitelkę pusrutuliškuose skėčiuose. Vaisiai - uogas su 2-3 sėklomis. Gebenė lipikė žydi rugsėjo - spalio mėnesiais. Auga ūksmėtuose lapuočių miškuose, medžiais apaugusiuose šlaituose. Lietuvoje labai reta.

Pelkinis ratenas | Succisella inflexa

Trižiedis lipikas | Galium triflorum

Siauralapis gencijonas | Gentiana pneumonanthe

Pelkinė gencijonėlė | Gentianella uliginosa

Pajūrinė širdažolė | Centaurium littorale

Vandeninė plaumuonė | Nymphoides peltata

Vandeninė plaumuone (Nymphoides peltata, vok. Europäische Seekanne) - puplaiškinių (Menyanthaceae) šeimos augalų rūšis. Augalas turi ilgą, iki 1,6 m šliaužiantį šakniastiebį. Auga stovinčiame ir lėtai tekančiame vandenyje. Žiedai po 3-6 susitelkę į nedidelius skėtiškus žiedynus lapų pažastyse, iškilę virš vandens. Vainikėlis ryškiai geltonas. Žydi liepos - rugpjūčio mėnesiais. Lietuvoje retas, randamas tik vakarinėje respublikos dalyje.

Karališkoji glindė - Pedicularis sceptrum - carolinum

Karališkoji glindė (lot. Pedicularis sceptrum-carolinum) - džioveklinių (Orobanchaceae) šeimos glindžių (Pedicularis) genties augalų rūšis. Auga pelkėtose pievose, užpelkėjusiuose miškuose, kalkingose pelkėse. Žydi liepos - rugpjūčio mėnesiais.

Miškinė glindė | Pedicularis sylvatica

Miškinė glindė (lot. Pedicularis sylvatica) - džioveklinių (Orobanchaceae) šeimos glindžių (Pedicularis) genties augalų rūšis. Auga drėgnose pamiškių pievose, miškuose, pelkėse. Žydi birželio - liepos mėnesiais.

Vaistinė raitinytė | Gratiola officinalis

Vaistinė raitinytė (lot. Gratiola officinalis, angl. Hedge hyssop) - gyslotinių (Plantaginaceae) šeimos augalų rūšis. Lietuvoje labai reta rūšis. Tai daugiametės žolės su šliaužiančiu šaknistiebiu, kuris apaugęs smulkiais žvyniškais lapeliais. Stiebas 15-40 cm aukščio, stačias arba kylantis. Lapai priešiniai. Žydi birželio - rugsėjo mėnesiais. Vaisius - kiaušiniška dėžutė. Auga pievose, upių krantuose. Augalo visos dalys turi nuodingų gliukozidų, kurie sukelia stiprų viduriavimą.

Raudonžiedis berutis | Teucrium scordium

Melisalapė medumėlė | Melittis melissophyllum

Melisalapė medumėlė (lot. Melittis melissophyllum) - notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalų rūšis, vienintelė medumėlės (Melittis) gentyje. Tai daugiametis, apie 25-50 cm aukščio augalas su stačiu plaukuotu stiebu. Pamatiniai lapai maži, link stiebo viršūnės didėja. Žiedai išsidėstę po 1-3 viršūninių lapų pažastyse. Vainikėlis stambus, jo vamzdelis maždaug dvigubai ilgesnis už taurelę. Žydi birželio - liepos mėnesiais. Auga lapuočių miškuose. Lietuvoje labai reta rūšis.

Miškinė žiomenė | Dracocephalum ruyschiana

Ežerinė lobelija | Lobelia dortmanna

Trispalvis astras | Aster tripolium

Trispalvis astras (lot. Aster tripolium, angl. sea-aster, vok. Meerstrands-Sternblume) - astrinių (Asteraceae) šeimos augalų rūšis. Tai vienintelė Lietuvoje natūraliai auganti astrų rūšis. Augalas dvimetis. Stiebas status. Žiedai melsvai violetiniai, kartais balti, viduriniai vamzdiški, geltoni. Žydi birželio-rugsėjo mėnesiais. Auga drėgnuose, druskinguose smėlynuose. Lietuvoje trispalvis astras labai retas, aptinkamas Kuršių marių rytiniame krante, Smeltės pusiasalyje.

Gelsvasis pūkelis | Gnaphalium luteoalbum

Paprastoji muskrėslė | Pulicaria vulgaris

Paprastoji muskrėslė (lot. Pulicaria vulgaris) - astrinių (Asteraceae) šeimos, muskrėslių (Pulicaria) genties augalas. Augalas 15-30 cm aukščio, nemalonaus kvapo. Žiedai nešvariai geltoni. Žydi liepos - rugpjūčio mėnesiais. Auga šlapiose, užliejamose vietose, pakrantėse. Augalas nuodingas, turi insekticidinių savybių.

Lankstusis plukenis | Najas flexilis

Lankstusis plukenis (lot. Najas flexilis) - plukeninių (Najadaceae) šeimos plukenių (Najas) genties augalų rūšis.

Mažasis plukenis | Najas minor

Mažasis plukenis (lot. Najas minor) - plukeninių (Najadaceae) šeimos plukenių (Najas) genties augalų rūšis. Lietuvoje labai retas. Augalas 4-25 cm aukščio. Vienanamis. Auga ežeruose, senvagėse, kanaluose. Žydi birželio - rugpjūčio mėnesiais.

Siūlinė plūdė | Potamogeton trichoides

Siūlinė plūdė (lot. Potamogeton trichoides) - plūdinių (Potamogetonaceae) šeimos plūdžių (Potamogeton) genties augalų rūšis.

Taurinė pudmė | Tofieldia calyculata

Belapė antbarzdė | Epipogium aphyllum

Belapė antbarzdė (lot. Epipogium aphyllum, vok. Blattloser Widerbart) - gegužraibinių (Ochidaceae) šeimos vienintelė antbarzdės (Epipogium) genties rūšis. Pavadinimas iš gr. epi - aukštyn ir pogon - barzda, žiedo lūpa yra nukrypusi aukšyn. Lietuvoje labai reta. Augalas daugiametis, 5-20 cm aukščio, su rudu mėsingu šakniastiebiu. Stiebas stačias, tuščiaviduris, jo viršutinė dalis dažnai rausvo atspalvio, o prie pamato išsipūtęs. Lapai žvynelių pavidalo, gelsvi. Žiedynas trumpas, su 8 dideliais kvapniais žiedais. Žydi birželio - rugpjūčio mėnesiais. Auga drėgnuose ir šaltiniuotuose ūksminguose miškuose, tarp pūvančių lapų. Saprofitas, neturi chlorofilo. Dauginasi vegetatyviškai. 1978 m. rasta Čepkelių rezervate, 1983 m. Aukštaitijos nacionaliniame parke. XIX a. augo Paluknio apylinkėse

Kardalapis garbenis | Cephalanthera longifolia

Kardalapis garbenis (lot. Cephalanthera longifolia, angl. Sword-leaved helleborine, vok. Langblättriges Waldvöglein, Schwertblättriges Waldvöglein) - gegužraibinių (Ochidaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas su gulsčiu šakniastiebiu ir stačiu, pliku bei gausiai lapuotu stiebu. Augalas 15-50 cm aukščio. Lapai išsidėstę dviem eilėmis, lancetiški, su ryškiomis gyslomis. Žiedynas apyretis, su 3-10 baltų žiedų. Žydi gegužės - birželio mėnesiais. Auga miškuose. Lietuvoje labai reta rūšis.

Raudonasis garbenis | Cephalanthera rubra

Raudonasis garbenis (lot. Cephalanthera rubra, angl. Red Helleborine, vok. Rotes Waldvöglein) - gegužraibinių (Ochidaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas, kurio aukštis 25-60 cm, o šakniastiebis gana ilgas, beveik cilindriškas ir apaugęs gausiomis storomis šaknimis. Stiebo viršutinė dalis plaukuota. Lapai lancetiški, smailūs, su ryškiomis gyslomis. Žiedyne yra iki 12 didelių rožinių arba raudonai violetinių žiedų. Žydi gegužės - birželio mėnesiais. Auga sausuose lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmuose. Mėgsta kalkingus dirvožemius. Lietuvoje labai reta rūšis.

Plačialapė gegūnė | Dactylorhiza majalis

Plačialapė gegūnė (lot. Dactylorhiza majalis, angl. Broad-leaved Marsh Orchid, vok. Breitblättriges Knabenkraut) - gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalas.

Raiboji gegūnė | Dactylorhiza cruenta

Raiboji gegūnė (lot. Dactylorhiza cruenta, vok. Blutrotes Knabenkraut) - gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalas. Lietuvoje labai retas.

Smulkiažiedė gegužraibė | Neotinea ustulata

Smulkiažiedė gegužraibė (lot. Neotinea ustulata, Orchis ustulata, angl. Burnt orchid, vok. Brand-Knabenkraut) - gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalas.

Vienagumbis medauninkas | Herminium monorchis

Musinis ofris | Ophrys insectifera

Musinis ofris (lot. Ophrys insectifera, angl. Fly orchis, vok. Fliegen-Ragwurz) - gegužraibinių (Ochidaceae) šeimos augalų rūšis. Augalas 15-60 cm aukščio. Žydi birželio - rugpjūčio mėnesiais. Šviesomėgis. Auga pievose, šlaituose, miškuose, šarmingose žemapelkėse. Lietuvoje labai retas, pirmą kartą aptiktas tik 1993 metais.

Kvapusis plauretis | Gymnadenia odoratissima

Kvapusis plauretis (lot. Gymnadenia odoratissima, angl. Short-spurred fragrant orchid, vok. Wohlriechende Händelwurz) - gegužraibinių (Orchidaceae) daugiametis augalas. Stiebas 25-60 cm aukščio, viršutinėje dalyje briaunotas, o apatinėje - apvalus. Lapai lancetiški, 6-10 cm ilgio ir 3-10 mm pločio. Žiedai purpuriniai arba rožiški violetiniai, malonaus kvapo. Žydi birželio-liepos mėnesiais. Auga pelkėtose pievose, šlapių miškų aikštelėse. Paplitęs beveik visoje Europoje, tačiau paplitimo arealas yra gerokai mažesnis nei pievinio plaurečio. Lietuvoje labai reta rūšis.

Miškinė plikaplaiskė | Neottianthe cuculata

Druskinis vikšris | Juncus gerardii

Pelkinis vikšris | Juncus stygius

Liekninė viksva | Carex davalliana

Raistinė viksva | Carex magellanica

Rusvasis vikšrenis | Schoenus ferrugineus

Stačioji dirsuolė | Bromopsis erecta

Europinis miežvienis | Hordelymus europaeus

2 (V) kategorija

Vėjalandė šilagėlė | Pulsatilla patens

Vėjalandė šilagėlė (lot. Pulsatilla patens, angl. American Pasqueflower, vok. Finger-Kuhschelle) - vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos, šilagėlių (Pulsatilla) genties augalas. Daugiametis, 7-50 cm aukščio žolinis augalas. Žiedstiebiai statūs, plaukuoti. Apatiniai lapai ilgakočiai, lakštas plaštakiškai suskaldytas į 3-7 dalis, o jų kiekviena dar į kelias skiltis. viršutiniai lapai redukuoti, su linijiškomis ksiltimis. Žiedkočiai tiesūs, iš pradžių trumpi, susiformavus vaisiams pailgėja. Tik pražydę žiedai siauri, vėliau žvaigždiškai išsiskleidžia. Vainiklapiai melsvai violetiniai. Žydi balandžio - gegužės mėnesiais. Auga sausuose pušynuose, pamiškėse, šlaituose. Požeminėse augalo dalyse yra 5,6 % triterpeninių saponinų, patensozidų A, B, C ir D, antžeminėse dalyse - kumarinų, alkaloido ranunkulino, žieduose - antocianų: glikozido delfinidino. Augalas dekoratyvus, nuodingas

Rėpliojantysis vėdrynas | Ranunculus reptans

Tuščiaviduris rūtenis | Corydalis cava

Smiltyninis gvazdikas | Dianthus arenarius

Smiltyninis gvazdikas (lot. Dianthus arenarius, vok. Sand-Nelke) - gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos, gvazdikų (Dianthus) genties augalas. Daugiametis, daugiastiebis, melsvai žalias, 15-30 cm aukščio žolinis augalas. Bežiedžiai stiebai gulsti, šakoti, žiediniai, statūs arba kylantys. žiedai apie 2,5 cm skersmens, pavieniai, kvapūs. vainiklapiai balti, kartais rožiniai, su žalia dėme prie pamato, apaugę baltais arba raudonais plaukeliais. Vaisius - daugiasėklė dėžutė. Žydi birželio - rugpjūčio mėnesiais, auga sausose vietose, sausuose pušynuose. Augalas turi saponinų, flavonoidų, antocianų, alkaloidų, angliavandenių, fenolinų ir mineralinių medžiagų.

Žalsvoji naktižiedė | Silene chlorantha

Dirvinė raugė | Agrostemma githago

Dirvinė raugė (lot. Agrostemma githago, angl. Corncockle, vok. Kornrade) - gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalų rūšis, priklausanti Raugės (Agrostemma) genčiai. Tai vienintelė Lietuvoje auganti genties rūšis. Tai javų piktžolė, kurios sėklos nuodingos, turinčios gliukozidų.

Siauralapė smiltė | Arenaria saxatilis

Smiltyninė druskė | Salsola kali

Smiltyninė druskė (lot. Salsola kali) - burnotinių (Amaranthaceae) šeimos vienmetis augalas. Tai nedidelis, iki 60 cm aukščio užaugantis krūmokšnis. Lapai linijiški arba linijiškai yliški. Augalas pilkai žalios spalvos, kartais su raudonu atspalviu. Lietuvoje neretai sutinkama pajūrio smėlynuose. Iš smiltyninės druskės pelenų išgaunamas natrio karbonatas.

Liekninis beržas | Betula humilis

Liekninis beržas (lot. Betula humilis) - viena iš beržų (Betula) genties rūšių. Auga Europoje, Azijoje, daugiausia šiaurinėje dalyje. Tai iki 2,5 m aukščio užaugantis krūmas. Lapai 4-6 cm ilgio, dantytais kraštais. Žiedai susitelkę žirginiuose. Auga tarpinio tipo pelkėse, dažnai sudaro krūmynus drauge su karklais. Šakos stačios. Tošis tamsiai rudos spalvos.

Mažoji šimtūnė | Centunculus minimus

Raktažolė pelenėlė | Primula farinosa

Raktažolė pelenėlė (lot. Primula farinosa, angl. Bird's-eye primrose, vok. Mehlprimel) - raktažolinių (Primulaceae) šeimos augalas. Aukštis 10-30 cm. Šakniastiebis trumpas, aromatingas. Lapai sudaro skrotelę. Jų apatinė pusė miltuota. Žiedai sudaro žiedyną iš 4-12 žiedų, kurių vainikėlis šviesiai violetinis, o žiotys geltonos. Žydi gegužės - birželio mėnesiais. Lietuvoje dažnesnė šiauriniuose rajonuose. Auga pamiškėse, drėgnose pievose.

Laplandinis karklas | Salix lapponum

Smiltyninis laibenis | Alyssum gmelinii

Pelkinė uolaskėlė | Saxifraga hirculus

Dygioji slyva | Prunus spinosa

Smulkioji seradėlė | Ornithopus perpusillus

Smulkioji seradėlė (lot. Ornithiopus perpusillus) - pupinių (Fabaceae) šeimos seradėlių (Ornithopus) genties augalų rūšis.

Plikažiedis linlapis | Thesium ebracteatum

Melsvasis linlapis | Thesium linophyllon

Kalninis auksveitis | Seseli annuum

Melsvasis gencijonas | Gentiana cruciata

Melsvasis gencijonas (lot. Gentiana cruciata) - gencijoninių (Gentianaceae) šeimos žolinių daugiamiačių augalų rūšis. Paplitusi Eurazijoje. Aukštis 10-50 cm. Lapai pailgi, lygiakraščiai. Žiedai taurėlės pavidalo, mėlyni ar violetiniai, su keturiais vainiklapiais, žiedkočiai trumpi. Žydi nuo birželio iki rugsėjo. Vaisius - sausa dėžutė. Auga sausų kalvų pašlaitėse, sąžalynuose. Lietuvoje sparčiai nykstanti rūšis, bet auga daugelyje rajonų, tik nepastebėta šiaurrytinėje ir pietvakarinėje dalyse bei Pajūrio žemumoje.

Pievinė gencijonėlė | Gentianella amarella

Mėlynasis palemonas | Polemonium caeruleum

Mėlynasis palemonas (lot. Polemonium caeruleum, angl. Jacob's Ladder) - palemoninių (Polemoniaceae) šeimos augalas. Daugiametis, 30-120 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas vienas arba keli, statūs, nešakoti arba viršutinė dalis šakota, pliki, tik žiedyno srityje apaugę liaukiniais plaukeliais, tuščiaviduriai. Lapai pražanginiai, sudėtiniai, ne poromis plunksniški, skroteliniai ilgakočiai, stiebiniai trumpakočiai, viršūniniai bekočiai. Žiedai pavieniai, viršūninėse šluotelėse, kvapūs. Vainikėlis ryškiai mėlynas, žydras, tamsiai violetinis arba baltas. Vaisius - rutuliška, daugiasėklė trilizdė dėžutė. Šakniastiebis trumpas, storas. Sėklos trikampiškos, tamsiai rudos, raukšlėtu paviršiumi, 3 mm ilgio. Žydi birželio - rugpjūčio mėnesiais. Sėklos pradeda bręsti po 40-50 dienų nuo žydėjimo pradžios. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai.Auga pakrantėse, šlapiose pievose, pamiškėse, krūmuose. Vaistinė žaliava - šaknys ir šakniastiebiai, kurie kasami rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais, kai nuvysta augalo antžeminė dalis. Žaliavoje yra 20-30 % triterpeninių saponinų, 1,28 % dervų organinių rūgščių, riebalų, eterinio aliejaus, krakmolo, mineralinių ir kitokių medžiagų. Preparatai lengvina atsikosėjimą ir ramina nervų sistemą, todėl dažniausiai vartojamas kvėpavimo takų gydymui, sergant kokliušu, mažina krūtinės skausmus. Vartojama kaip raminanti priemonė esant nemigai.

Baltijinė linažolė | Linaria loeselii

Didžioji džioveklė | Orobanche elatior

Paprastoji tuklė | Pinguicula vulgaris

Paprastoji tuklė (Pinguicula vulgaris, angl. Common Butterwort, vok. Gemeines Fettkraut) - skendeninių (Lentibulariaceae) šeimos augalų rūšis. Augalas turi lapų skrotelę. Lapų viršutinė pusė šviesiai žalia, su liaukomis. Lapai apie 5 cm ilgio. Liaukų išskiriamame sekrete įklimpsta nutūpę smulkūs vabzdžiai. Vabzdžio judesiai sukelia reakciją lapo audinyje ir lapo kraštas užsiriečia, visiškai apgaubdamas pagautąjį vabzdį. Žiedkočių būna iki 6, kiekvienas tik su vienu melsvu žiedu. Vaisius - apskrita dėžutė. Auga samaninėse ir šaltiniuotose pelkėse, šlapiose ir užpelkėjusiose pievose, pagrioviuose. Žydi gegužės - liepos mėnesiais.

Didžiažiedė juodgalvė | Prunella grandiflora

Didžiažiedė juodgalvė (lot. Prunella grandiflora, angl. Cut-leaf Self-heal, vok. Großblütige Braunelle) - notrelinių (Lamiaceae) šeimos, juodgalvių (Prunella) genties augalas. Žiedai 20-25 mm ilgio. Vainikėlis violetinis, melsvai violetinis arba rausvas. Žydi birželio - rugsėjo mėnesiais. Auga šlaituose, pamiškėse, miškuose, miškų aikštelėse. Vaistinei žaliavai naudojama žolė, nupjauta augalams žydint. Augalas vaistinis. Žiedai vartojami kaip arbatos surogatas.

Iečialapė kalpokė | Scutellaria hastifolia

Stačioji vaisgina | Ajuga pyramidalis

Boloninis katilėlis | Campanula bononiensis

Boloninis katilėlis (lot. Campanula bononiensis, vok. Bologneser Glockenblume) - katilėlinių (Campanulaceae) šeimos daugiametis augalas. Stiebas apvalus, apaugęs minkštais plaukeliais, 30-70 cm aukščio. Lapai karbuotai dantyti, apatiniai širdiškai pailgi, viršutiniai - kiaušiniški. Žiedynas - kekė arba šluotelė, su trumpakočiais, nusvirusiais žiedais. Vainikėlis piltuviškas, šviesiai mėlynas ar violetinis. Žydi liepos - rugpjūčio mėnesiais. Auga miško aikštelėse, krūmuose, sausose pievose. Lietuvoje reta rūšis.

Įvairialapė usnis | Cirsium heterophyllum

Įvairialapė usnis (lot. Cirsium heterophyllum, angl. Melancholy Thistle, vok. Verschiedenblättrige Kratzdistel) - astrinių (Asteraceae), usnių (Cirsium) genties augalas. Augalas 50-120 cm aukščio, tamsiai purpuriniai žiedai sukrauti stambiuose, iki 5 cm graižuose. Žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais. Auga nedaugelyje Lietuvos vietų.

Kalninė arnika | Arnica montana

Kalninė arnika (lot. Arnica montana, angl. Leopard's bane) - daugiametis astrinių (Asterales) žolinis augalas, užaugantis 30 - 70 cm. Stiebas tiesus, plaukuotas, apatiniai lapai dideli, aukščiau mažesni, išsidėstę prie stiebo pagrindo skrotele. Lapų viršutinė pusė tamsiai žalia, plaukuota. Žiedai gelsvai oranžiniai. Žydi birželio - liepos mėnesiais, sėklos subręsta liepos - rugpjūčio mėnesiais. Vaisius - tamsiai pilkas lukštavaisis. Šakniastiebis cilindriškas. Lietuvoje auga retai. Didesnės augimvietės yra Čepkelių rezervate, Ūlos, Skroblaus kraštovaizdžio draustiniuose, Medininkų botaniniame draustinyje. Mėgsta sausus pušynus, rečiau sutinkama mišriuose miškuose, miškapievėse ar briedgaurynuose. Vaistinė medžiaga - šakniastiebiai ir graižai (susidaro pagrindinio ir šoninių žiedstiebių viršūnėse). Graižai renkami pilno žydėjimo metu (birželio mėnesį), pradedant antraisiais augimo metais. Iš arnikos išskiriami flavonoidai, organinės rūgštys, kalis, kalcio druskos, vitaminas C, alkaloidai. Vartojama tinktūra ir užpilas. Plačiai vartojama kaip kraujavimą stabdanti priemonė, esant vidiniam ar išoriniam kraujavimui. Vartojama gimdos kraujavimui stabdyti po gimdymo, gausiai kraujuojant mėnesinių metu. Naudinga sergant stenokardija, širdies ligomis, nes plečia vainikines kraujagysles, taip pat skatina tulžies išsiskyrimą. Išoriškai vartojama sumušimams, nedidelėms žaizdoms, nudegimams, nušalimams, pūliniams gydyti, stiprina plaukų šaknis, plaukai greičiau auga, neslenka.

Juodgalvė bajorė | Centaurea phrygia

Driskioji kiaulpienė | Taraxacum lacistophyllum

Švedinė kiaulpienė | Taraxacum suecicum

Menturlapė ežerutė | Hydrilla verticillata

Menturlapė ežerutė (lot. Hydrilla verticillata) - vandenplūkinių (Hydrocharitaceae) šeimos ežerutės (Hydrilla) genties augalų rūšis. Auga vandenyje, turi lankstų, vandens liūliuojamą stiebą, tartum gyvatė. Tai daugiametis vandens augalas, kurio stiebas siūliškas, negausiai šakotas, iki 3 m ilgio. Lapai menturiniai, viršutinėje stiebo dalyje sutankėdami dažnai sudaro tankią puokštišką galvutę. Žiedai neryškūs, pavieniai. Žydi birželio - liepos mėnesiais. Auga ežeruose. Dauginasi ir vegetatyviškai. Daugiau paplitęs pietryčių ir rytų Lietuvos ežeruose.

Pajūrinė narytžolė | Triglochin maritimum

Pajūrinė narytžolė (lot. Triglochin maritimum, sin. Triglochin maritima) - narytžolinių (Juncaginaceae) šeimos augalas.

Didysis plukenis | Najas marina

Didysis plukenis (lot. Najas marina) - plukeninių (Najadaceae) šeimos plukenių (Najas) genties augalų rūšis. Augalas 5-50 cm aukščio. Dvinamis. Auga ežeruose, senvagėse. Žydi birželio-liepos mėnesiais. Šį augalą lesa antys ir kiti vandens paukščiai. Lietuvoje retas.

Paprastasis kardelis | Gladiolus imbricatus

Paprastasis kardelis (lot. Gladiolus imbricatus) - vilkdalginių (Iridaceae) šeimos kardelių (Gladiolus) genties augalų rūšis. Augalas daugiametis, dažniausiai su dviem rutuliškais gumbais. Užauga iki 70 cm aukščio, stiebas laibas. Pamatiniai lapai 2-6 cm, stiebiniai - 2-3 cm ilgio, su negausiomis gyslomis. Žiedynas tankus, turi 5-10 žiedų. Apyžiedis purpuriškai violetinis. Žydi gegužės - liepos mėnesiais. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai. Auga drėgnuose mišriuose miškuose, pievose. Sparčiai nykstanti rūšis, kuri įrašyta į Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos ir kitų šalių raudonąsias knygas. Lietuvoje reta rūšis. Radaviečių yra Alytaus, Anykščių, Ignalinos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Pasvalio, Raseinių, Šakių, Šilalės, Šilutės, Širvintų, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus rajonuose.

Sibirinis vilkdalgis | Iris sibirica

Sibirinis vilkdalgis (lot. Iris sibirica, angl. Siberian iris, vok. Sibirische Schwertlilie) - vilkdalginių (Iridaceae) šeimos sparčiai nykstanti rūšis. Daugiametis, šakniastiebinis, 30-80 cm aukščio, dekoratyviais žiedais augalas. Dauginasi šliaužiančiu šakniastiebiu, plitimas sėklomis netirtas. Lietuvoje paplitęs difuziškai, po visą teritoriją - Ignalinos, Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Raseinių, Skuodo, Švenčionių, Šilutės, Šilalės, Šiaulių, Jurbarko, Varėnos, Vilkaviškio raj. Kiek dažnesnis Kretingos ir Skuodo rajonuose. Auga užliejamose, pelkėtose ir šlapiose pievose, krūmynuose, drėgnuose miškuose, pamiškėse ir miško aikštelėse. Lietuvoje žinomose radimvietėse auga grupėmis. Nyksta naikinant augimvietes - melioruojant žemes, transformuojant plotus. Populiacijos gali nukentėti persodinant augalus į gėlynus. Įrašyta į saugomų augalų rūšių sąrašą 1962 m. Kai kurios radimvietės yra Čepkelių rezervate, Aukštaitijos nacionaliniame parke, Mituvos botaniniame draustinyje. Užtikrinti augimviečių apsaugą nuo melioracijos, Žemių kultūrinimo poveikio, neleisti kasti augalų. Rūšis įrašyta į Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Baltarusijos raudonąsias knygas.

Dirvinis česnakas | Allium vineale

Širdinė dviguonė | Listera cordata

Širdinė dviguonė (lot. Listera cordata, vok. Kleines Zweiblatt) - gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos daugiametis augalas. Stiebas iki 20 cm aukščio, laibas, viršutinėje dalyje, aukščiau lapų, su liaukingais plaukeliais, apatinėje dalyje plikas arba su nežymiais liaukingais plaukeliais. Šakniastiebis labas, šliaužiantis. Lapai du, kiaušiniški, 12-25 mm ilgio ir beveik tokio pat pločio. Lapo viršutinė pusė žalia, blizganti, o apatinė šviesesnė, melsvai žalia. Žiedynas trumpas, retas, su 6-15 žiedų. Žydi gegužės-liepos mėnesiais. Nuo panašios kiaušininės dviguonės atskiriama pagal: lūpa violetiškai purpurinė, lapai maži, neplatesni kaip 2,5 cm. Auga ūksminguose drėgnuose spygliuočių, rečiau mišriuose miškuose. Paplitusi Šiaurės ir Vidurio Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje.

Vienalapis gedutis | Malaxis monophyllos

Vienalapis gedutis (lot. Malaxis monophyllos, vok. Einblättrige Weichwurz) - gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalas, priklausantis monotipinei gedučio (Malaxis) genčiai. Augalas 15-35 cm aukščio. Stiebas su vienu pamatiniu kiaušininšku lapu. Žiedynas 5-15 cm ilgio, gana tankus, daugiažiedis, su mažais gelsvai žaliais žiedais. Žydi birželio - liepos mėnesiais. Auga šlapiose ir pelkėtose miškų vietose, pelkėtose pievose.

Dėmėtoji gegūnė | Dactylorhiza maculata

Dėmėtoji gegūnė (lot. Dactylorhiza maculata, vok. Geflecktes Knabenkraut) - gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalas.

Siauralapė gegūnė | Dactylorhiza traunsteineri

Siauralapė gegūnė (lot. Dactylorhiza traunsteineri, angl. Narrow-Leaved Marsh-Orchid, vok. Traunsteiners Knabenkraut) - gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos daugiametis augalas. Stiebas 20-45 cm aukščio, pilnaviduris, raudono atspalvio, su 1-3 belapėmis makštimis pamate. Šakniaguumbiai nedideli, su ilgomis šaknimis. Lapai lancetiški. Žiedynas cilindriškas, tankus, 4-8 cm ilgio. Žiedai purpuriniai arba violetiškai purpuriniai. Žydi birželio-liepos mėnesiais. Siauralapė gegūnė labai panaši į raudonąją gegūnę, nuo kurios skiriasi: žiedynas gana retas, su nedaugiau kaip 20 stambių žiedų, žiedynas tik žydėjimo pradžioje būna tankus, o vėliau išretėja, lapai plačiausi ties viduriu ir yra tamsiai žali. Paplitusi Vidurio, Rytų ir Pietų Europoje, Skandinavijoje, Sibiro rytinėje dalyje

Mažoji gegužraibė | Orchis morio

Mažoji gegužraibė (lot. Orchis morio, vok. Kleines Knabenkraut) - gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalas.

Šalmuotoji gegužraibė | Orchis militaris

Šalmuotoji gegužraibė (lot. Orchis militaris) - gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalas. Paplitęs Europoje. Augalo aukštis 20-50 cm. Turi 3-5 lapus ilgio iki 16 cm. Žiedų spalva vyrauja nuo baltos iki purpurinės. Žiedyną sudaro 10-40 žiedų. Žydi gegužės-liepos mėnesiais.

Vyriškoji gegužraibė | Orchis mascula

Vyriškoji gegužraibė (lot. Orchis mascula, angl. Early purple orchid, vok. Männliches Knabenkraut) - gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalas

Nariuotoji ilgalūpė | Corallorhiza trifida

Nariuotoji ilgalūpė (lot. Corallorhiza trifida, angl. Early Coralroot, Yellow coralroot, vok. Korallenwurz) - gegužraibinių (Ochidaceae) šeimos daugiametis augalas su išsikerojusiu mėsingu šakniastiebiu. Stiebas stačias arba kylantis, gelsvai žalsvas. Žiedynas iš 4-9 mažų šviesiai geltonų žiedų. Žydi gegužės - birželio mėnesiais. Auga pelkėtuose ir drėgnuose miškuose, krūmuose, pelkių pakraščiuose.

Plačialapė klumpaitė | Cypripedium calceolus

Plačialapė klumpaitė (lot. Cypripedium calceolus, angl. Lady's Slipper, Woodpecker nuksack, Yellow Lady's Slipper, vok. Gelber Frauenschuh) - gegužraibinių (Ochidaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas. Augalas iki 50 cm aukščio su šliaužiančiu šakniastiebiu, apaugusiu žvyniškais lapeliais. Stiebas ir lapai apaugę tankiais plaukeliais. Žiedai dideli, labai puošnūs. Žydi gegužės - birželio mėnesiais. Sėklos labai smulkios, jas išnešioja vėjas. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose. Mėgsta kalkingus dirvožemius. Paplitusi Europopje, Sibire ir Rytų Azijoje. Įrašyta į Berno konvencijos I priedą, kitus svarbius apsaugos dokumentus.

Pelkinė laksva | Hammarbya paludosa

Pelkinė laksva (lot. Hammarbya paludosa, vok. Sumpf-Weichorchis) - gegužraibinių (Ochidaceae) šeimos augalas, priklausantis monotipinei laksvos (Hammarbya) genčiai. Augalas daugiametis, 7-25 cm aukščio. Žiedynas gana ilgas, su daug gelsvai žalių mažų žiedų. Žydi liepos - rugpjūčio mėnesiais. Auga šlapiose pelkėtose vietose, dažniausiai tarp samanų.

Žalioji plateivė | Coeloglossum viride

Žalioji plateivė (Coeloglossum viride, angl. Frog orchid, vok. Grüne Hohlzunge) - gegužraibinių (Ochidaceae) šeimos augalas. Augalas daugiametis, 10-30 cm aukščio, su stačiu briaunuotu stiebu ir kiaušiniškais lapais. Žiedynas trumpas, žiedai maži, žalsvai geltoni, truputį kvepia. Žydi gegužės - liepos mėnesiais. Auga drėgnose pievose, pamiškėse, miško aikštelėse.

Pievinis plauretis | Gymnadenia conopsea

Pievinis plauretis (lot. Gymnadenia conopsea, angl. Fragrant orchid, vok. Mücken-Händelwurz) - gegužraibinių (Orchidaceae) daugiametis augalas. Rūšis dažnesnė šiauriniuose rajonuose. Žydi gegužės-liepos mėnesiais. Auga drėgnose ir apyšlapėse pievose, miškuose, mėgsta kalkingus dirvožemius.

Dvilapis purvuolis | Liparis loeselii

Dvilapis purvuolis (lot. Liparis loeselii, vok. Sumpf-Glanzkraut) - gegužraibinių (Ochidaceae) šeimos augalas. Daugiametis, gelsvai žalias, 8-20 cm aukščio. Stiebas tribriaunis, stačias, su 2 pamatiniais lapais, kurie pailgi arba elipsiški. Lapai blizgančiais paviršiais (nuo čia genties pavadinimas iš gr. liparos - riebus, blizgantis). Žiedynas trumpas, turi iki 10 mažų gelsvai žalių žiedų. Žydi birželio - liepos mėnesiais. Auga pelkėtose vietose.

Tamsialapis skiautalūpis | Epipactis atrorubens

Tamsialapis skiautalūpis (lot. Epipactis atrorubens, angl. Dark red helleborine, vok. Braunrote Stendelwurz) - gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas. 25-70 cm aukščio, šakniastiebis storas, gulsčias. Stiebas stačias, jo viešutinė dalis plaukuota. Lapai ovališki ar pailgai kiaušiniški. Žiedynas 7-20 cm ilgio, žiedai nedideli, rausvai raudoni, malonaus vanilės kvapo. Žydi birželio - rugpjūčio mėnesiais. Auga sausuose miškuose, kopose, smėlynuose. Lietuvos pajūryje dažnas, o kitur retas arba visai neauga.

Kupstinė kūlingė | Trichophorum cespitosum

Šakotoji ratainytė | Cladium mariscus

Rusvoji saidra | Rhynchospora fusca

Lieknasis švylys | Eriophorum gracile

Gauruotoji viksva | Carex tomentosa

Gauruotoji viksva (lot. Carex tomentosa) - viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos viksvų (Carex) genties augalų rūšis.

Miškinė dirsuolė | Bromopsis benekenii

Melsvasis mėlitas | Sesleria caerulea

Melsvasis mėlitas (lot. Sesleria caerulea, vok. Kalk-Blaugras) - miglinių (Poaceae) šeimos augalas, priklausantis mėlito genčiai. Augalas daugiametis, su trumpu šliaužiančiu šakniastiebiu. Žiedynas - tanki varpašluotė. Žydi gegužės - birželio mėnesiais. Auga gana šlapiose bei durpinėse pievose. Pašarinė vertė menka.

Lietuvinė monažolė | Glyceria lithuanica

Sibirinė visgė | Trisetum sibiricum

3 (R) kategorija

Mažažiedė lūgnė | Nuphar pumila

Mažažiedė lūgnė (lot. Nuphar pumila) - lūgninių (Nymphaeaceae) šeimos augalas, kuris įrašytas į Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos raudonąsias knygas. Žydi birželio - rugpjūčio mėnesiais. Dauginasi vegetatyviniu būdu ir sėklomis. Auga nedidelėmis grupėmis pelkiniuose ežerėliuose, didesnių ežerų įlankose, retai upėse. Lietuvoje reta, sparčiai nykstanti rūšis. Herbarų ir literatūros duomenimis, rasta Ignalinos, Jonavos, Kauno, Lazdijų, Marijampolės, Mažeikių, Molėtų, Pasvalio, Rokiškio, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Varėnos, Vilniaus, Zarasų rajonuose. Nyksta sausinant pelkes ir dėl ežerų eutrofizavimosi. Įrašyta į saugomų rūšių sąrašą 1984 m. Auga Aukštadvario, Dubingių, Dusetų, Žaliųjų ežerų, Ūlos, Plinkšių kraštovaizdžio draustiniuose, Aukštaitijos nacionaliniame parke.

Gležnalapė nertis | Ceratophyllum submersum

Gležnalapė nertis (lot. Ceratophyllum submersum) - nertinių (Ceratophyllaceae) šeimos vandens augalas. Augalas gležnesnis už paprastąją nertį. Lapai dažniausiai 3 kartus dvišakai šakoti. Žydi liepos - rugpjūčio mėnesiais. Auga ežeruose, lėtai tekančiose upėse, grioviuose, kūdrose. Lietuvoje labai retas.

Tarpinis rūtenis | Corydalis intermedia

Smulkiažiedė glažutė | Cerastium brachypetalum

Borbašo gvazdikas | Dianthus borbasii

Bekotis ąžuolas | Quercus petraea

Pajūrinis sotvaras | Myrica gale

Pajūrinis sotvaras (lot. Myrica gale, vok. Gagelstrauch) - sotvarinių (Myricaceae) šeimos augalų rūšis. Augalas gausiai šakotas, 50-150 cm aukščio. Šakos tamsiai rudos, gausiai lapuotos, su melsvu apnašu, tankiai nusėtos geltonomis liaukutėmis. Lapai pražanginiai, kiaušiniški arba lancetiški. Žiedai susibūrę į stačius žirginius. Žydi prieš išsiskleidžiant lapams, balandžio - gegužės mėnesiais. Auga tarpinėse pelkėse, pelkėtuose miškuose, užpelkėjusiose pievose pajūrio rajonuose. Augalas turi daug rauginių medžiagų. Iš lapų galima gauti geltonus dažus. Seniau buvo naudojamas odos ligoms gydyti.

Kalninė jonažolė | Hypericum montanum

Kalninė jonažolė (lot. Hypericum montanum) - jonažolinių (Hypericaceae) šeimos jonažolių (Hypericum) genties augalas.

Plaukuotoji jonažolė | Hypericum hirsutum

Plaukuotoji jonažolė (lot. Hypericum hirsutum) - jonažolinių (Hypericaceae) šeimos jonažolių (Hypericum) genties augalas.

Mėlynialapis karklas | Salix myrtilloides

Lanksčioji kartenė | Cardamine flexuosa

Svogūninė kartenė | Cardamine bulbifera

Svogūninė dantažolė arba svogūninė kartenė (lot. Dentaria bulbifera, sin. Cardamine bulbifera) - bastutinių (Brassicaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas. Šakniastiebis šakotas. Apatiniai lapai plunksniški, ilgakočiai. Žiedai violetinės, baltos arba rausos spalvos. Vaisius - ankštara. Svogūninė dantažolė dauginasi lapų pažastyse augančiais svogūnėliais. Auga ūksminguose lapuočių ar mišriuose miškuose, mėgsta kalkingą dirvožemį. Žinomos augavietės Čepkeliuose, Vidgirio miške (Alytaus raj.), Kretuono ežero saloje.

Paprastasis rėžiukas | Nasturtium officinale

Kvapioji dirvuolė | Agrimonia procera

Ilgagalvis dobilas | Trifolium rubens

Ilgagalvis dobilas (lot. Trifolium rubens) - pupinių (Fabaceae) dobilų (Trifolium) genties augalų rūšis.

Penkialapis dobilas | Trifolium lupinaster

Penkialapis dobilas (lot. Trifolium lupinaster) - pupinių (Fabaceae) dobilų (Trifolium) genties augalų rūšis.

Geltonžiedis pelėžirnis | Lathyrus laevigatus

Geltonžiedis pelėžirnis (lot. Lathyrus laevigatus) - pupinių (Fabaceae) šeimos pelėžirnių (Lathyrus) genties augalų rūšis.

Žirnialapis pelėžirnis | Lathyrus pisiformis

Žirnialapis pelėžirnis (lot. Lathyrus pisiformis) - pupinių (Fabaceae) šeimos pelėžirnių (Lathyrus) genties augalų rūšis.

Krūmelinis vikis | Vicia dumetorum

Krūmelinis vikis (lot. Vicia dumetorum) - pupinių (Fabaceae) šeimos vikių (Vicia) genties augalų rūšis.

Pavasarinis vikis | Vicia lathyroides

Pavasarinis vikis (lot. Vicia lathyroides) - pupinių (Fabaceae) šeimos vikių (Vicia) genties augalų rūšis.

Žirnialapis vikis | Vicia pisiformis

Žirnialapis vikis (lot. Vicia pisiformis) - pupinių (Fabaceae) šeimos vikių (Vicia) genties augalų rūšis.

Lininė žarotūnė | Radiola linoides

Blizgantysis snaputis | Geranium lucidum

Blizgantysis snaputis (Geranium lucidum) - snaputinių (Geraniaceae) šeimos augalų rūšis. Tai reta, nepakankamai ištirta rūšis, kuri taip pat yra įrašyta į Estijos, Danijos, Lenkijos raudonąsias knygas. Lietuvoje rasta Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje - Smiltynėje ir Juodkrantėje.

Didžioji astrantija | Astrantia major

Didžioji astrantija (lot. Astrantia major, angl. Great Masterwort, vok. Große Sterndolde) - salierinių (Apiaceae) šeimos augalas, priklausantis astrantijos (Astrantia) genčiai. Paplitusi Europoje ir vakarų Azijoje. Stiebas status, tuščiaviduris, beveik nešakotas. Lapai skiautėti arba suskaldyti plaštakiškai. Žiedynas baltas, 2,5-3,5 cm skersmens, su 14-18 ilgesnių už žiedus skraistlapių, kurie suaugę pamatais. Žydi liepos - rugpjūčio mėnesiais. Auga lapuočių miškų aikštelėse, pamiškėse. Aptinkama Žagarės botaniniame-zoologiniame draustinyje, Pabalių miške. Auginama darželiuose kaip dekoratyvinis augalas.

Prūsinis begalis | Laserpitium prutenicum

Pelkinė guostė | Cnidium dubium

Plaukuotasis gurgždis | Chaerophyllum hirsutum

Totorinė maludė | Conioselinum tataricum

Totorinė maludė (lot. Conioselinum tataricum) - salierinių (Apiaceae) šeimos žolinis augalas. Auga Rytų Europoje, Suomijoje, Pabaltijyje, Sibire, Vidurinėje Azijoje. Aukštis 60-150 cm. Žydi liepos - rugpjūčio mėnesiais. Auga ūksminguose paupių šlaituose.

Balandinė žvaigždūnė | Scabiosa columbaria

Pavasarinė kimbara | Cruciata glabra

Plačialapis lipikas | Galium rubioides

Dirvinė šerardija | Sherardia arvensis

Daugiametis patvenis | Swertia perennis

Vaistinis kietagrūdis | Lithospermum officinale

Siauralapė plautė | Pulmonaria angustifolia

Blizgančioji veronika | Veronica polita

Gebenlapė veronika | Veronica hederifolia

Blyškioji džioveklė | Orobanche reticulata

Stačioji notra | Stachys recta

Pievinis šalavijas | Salvia pratensis

Rudeninė praujenė | Callitriche hermaphroditica

Šiurkštusis katilėlis | Campanula cervicaria

Šiurkštusis katilėlis (lot. Campanula cervicaria, vok. Borstige Glockenblume) - katilėlinių (Campanulaceae) šeimos dvimetis, kartais daugiametis augalas. Stiebas 40-80 cm aukščio, aštriabriaunis, apaugęs baltais standžiais šereliais. Lapai taip pat apaugę šereliais, lancetiški. Žiedynas - pertraukta varpa. Vainikėlis melsvas arba mėlynas. Žydi liepos - rugpjūčio mėnesiais. Vaisius - dėžutė. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, drėgnose kalkingose vietose. Mėgsta kalkingą dirvožemį. Lietuvoje apyretis.

Gauruotoji žilė | Senecio congestus

Šiurkščioji kudlė | Pilosella echioides

Gorskio pūtelis | Tragopogon gorskianus

Lancetinis dumblialaiškis | Alisma lanceolatum

Lancetinis dumblialaiškis (lot. Alisma lanceolatum) - dumblialaiškinių (Alismataceae) šeimos dumblialaiškių (Alisma) genties augalų rūšis.

Siauralapis dumblialaiškis | Alisma gramineum

Siauralapis dumblialaiškis (lot. Alisma gramineum) - dumblialaiškinių (Alismataceae) šeimos dumblialaiškių (Alisma) genties augalų rūšis.

Meinshauzeno plūdė | Potamogeton × meinshauzenii

Meinshauzeno plūdė (lot. Potamogeton x meinshauzenii) - plūdinių (Potamogetonaceae) šeimos plūdžių (Potamogeton) genties augalų rūšis.

Pelkinė vandensargė | Zannichellia palustris

Pelkinė vandensargė (lot. Zannichellia palustris) - vandensarginių (Zannichelliaceae) šeimos vandensargių (Zannichellia) genties augalų rūšis. Auga gėluose vandenyse. Lietuvoje labai reta.

Pievinė vištapienė | Gagea pratensis

Kampuotasis česnakas | Allium angulosum

Porinis česnakas | Allium scorodoprasum

Gelsvoji gegūnė | Dactylorhiza ochroleuca

Gelsvoji gegūnė (lot. Dactylorhiza ochroleuca, vok. Strohgelbes Knabenkraut) - gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos daugiametis augalas. Žiedai šviesiai geltoni arba geltoni sukrauti tankiame žiedyne. Gelsvosios gegūnės taksonominė padėtis diskutuotina, kadangi vieni autoriai ją pripažįsta kaip savarankišką rūšį, o kiti laiko raudonosios gegūnės porūšiu (Dactylorhiza incarnata subsp. ochroleuca). Auga kalkingose žemapelkėse, tarpinėse pelkėse. Paplitusi Vidurio ir Šiaurės Europoje, reta Baltarusijoje. Auga Estijoje, Latvijoje Lietuvoje labai reta, užima tik nedidelius arealus. Auga tik Žemaičių aukštumoje ir rytinėje Lietuvos dalyje.

Galvinis vikšris | Juncus capitatus

Pajūrinis liūnmeldis | Bolboschoenus maritimus

Šerinis meldelis | Isolepis setacea

Liūninė viksva | Carex heleonastes

Pievinė viksva | Carex buxbaumii

Protarpinė viksva | Carex distans

Vakarinė viksva | Carex pseudobrizoides

Palaipinė viksva | Carex rhizina

Miškinis eraičinas | Festuca altissima

Delavinio kelerija | Koeleria delavignei

Eraičininė nendrūnė | Scolochloa festucacea

Pievinė poavižė | Helictotrichon pratense

Ankstyvoji smilgenė | Aira praecox

4 (I) kategorija

Paprastoji vandens lelija | Nymphaea alba

Paprastoji vandens lelija (lot. Nymphaea alba, angl. European White Waterlily, vok. Weiße Seerose) yra lūgninių ( Nymphaeaceae) šeimos, vandens lelijų (Nymphaea) genties augalas. Auga stovinčio ar lėtai tekančio vandens telkiniuose iki 4 m gylyje. Tai daugiamečiai, storais šakniastiebiais augalai.

Šaltininė menuva | Montia fontana

Miškinė glažutė | Cerastium sylvaticum

Miškinė glažutė (lot. Cerastium sylvaticum) - gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos, glažučių (Cerastium) genties žolinis augalas. Stiebas status, padengtas plaukeliais, 30-60 cm aukščio. Lapai ilgi, priešiniai. Žiedai smulkūs, su baltais 6 mm ilgio vainiklapiais. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais. Sėklos 1-1,2 mm ilgio. Auga jaunuose miškuose, upokšnių pakrantėse. Mėgsta humusingą dirvą.

Lietuvinė naktižiedė | Silene lithuanica

Riestasėklė vandenė | Elatine hydropiper

Laiboji vyrskydė | Androsace filiformis

Miškinė mėta | Mentha longifolia

Miškinė mėta (lot. Mentha longifolia, angl. horse mint, vok. Roß-Minze) - notrelinių (Lamiaceae) šeimos, mėtų (Mentha) genties augalas. Daugiametis 30-110 cm aukščio, turintis šliaužiantį šakniastiebį, keturkampio skerspjūvio stiebą augalas. Lapai bekočiai, 3-10 cm ilgio, tamsiai žalios spalvos, kiaušinio formos, lapų kraštai švelniai dantyti. Visas augalas gausiai apaugęs pilkais plaukeliais. Žiedynai stiebo ir šakų viršūnėse, tankūs. Vainiklapiai rausvai violetiniai. Vaisiai elipsiški, taškuoti, rudi. Žydi liepos - rugsėjo mėnesiais. Dauginasi šakniastiebiais. Auga vandens telkinių, pelkių pakraščiuose, pamiškėse. Žydintis augalas skleidžia maloniai švelnų, neerzinantį kvapą. Kai kuriose šalyse, nedideliais kiekiais, auginamas kaip prieskonis. Vaistams vartojami lapai, nupjauti žydėjimo metu ir išdžiovinti. Mėtos lapuose yra 1,27-1,78 % eterinio aliejaus, cukraus, organinių rūgščių, saponinų, karotino, askorbino rūgšties, rauginių, mineralinių ir kitų medžiagų. Lapų preparatai turi skausmą malšinančių ir antiseptinių savybių, augalo nuovirai malšina skrandžio ir dantų skausmus, slopina spazmus, pykinimą, skatina tulžies išsiskyrimą. Mėtos nuovirus geria persišaldžius ir gripuojant, sunkiai kosėjant. Taip pat augalo nuoviru dezinfekuojama burnos ertmė ir ryklė. Miškinės mėtos ištraukos vartojamos neurologijoje. Sergant mažakraujyste, patariama valgyti augalo lapų, turtingų vitaminais, salotas.

Aukštoji našlaitė | Viola elatior

Liūninė našlaitė | Viola uliginosa

Smailialapė plūdė | Potamogeton acutifolius

Smailialapė plūdė (lot. Potamogeton acutifolius) - plūdinių (Potamogetonaceae) šeimos plūdžių (Potamogeton) genties augalų rūšis.

Aukštoji gegūnė | Dactylorhiza fuchsii

Aukštoji gegūnė (lot. Dactylorhiza fuchsii, angl. Common spotted orchid, vok. Fuchs' Knabenkraut) - gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalas.

Žalsvažiedė blandis | Platanthera chlorantha

Žalsvažiedė blandis (lot. Platanthera chlorantha, angl. Greater butterfly orchid, vok. Grünliche Waldhyazinthe) - gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas. Labai panašus į dvilapį blandį. Žiedynas maždaug 20-25 cm ilgio su žalsvai baltais žiedais, kurie beveik bekvapiai. Žydi gegužės - liepos mėnesiais. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, pamiškėse, pievose.

Ežinė viksva | Carex muricata

Laibastiebė viksva | Carex ligerica

Laibastiebė viksva (lot. Carex ligerica) - viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos viksvų (Carex) genties augalų rūšis.

Paprastoji bekmanija | Beckmannia eruciformis

Smėlyninis eraičinas | Festuca psammophila

Miškinė monažolė | Glyceria nemoralis

Juosvavarpis pašiaušėlis | Alopecurus arundinaceus

Miškinė šunažolė | Dactylis polygama

5 (Rs) kategorija

Daugiametė blizgė | Lunaria rediviva

Daugiametė blizgė (lot. Lunaria rediviva) - bastutinių (Brassicaceae) šeimos daugiametis, žolinis augalas. Aukštis 30-140 cm. Mėgsta ūksmėtus lapuočių ir mišrius miškus, šaltiniuotas vietas. Sparčiai nykstanti rūšis. Atlanto reliktas. Lietuvoje apyretė, radavietės žinomos keliuose rajonuose.

Pelkinė šindra | Peplis portula

Plačialapis begalis | Laserpitium latifolium

Plačialapis begalis (lot. Laserpitium latifolium, vok. Breitblättriges Laserkraut) - salierinių (Apiaceae) šeimos, begalių (Laserpitium) genties augalas. Daugiametis, 60-150 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas apvalus, smulkiai briaunotas, ruožuotas, minkšta šerdimi, viršutinė dalis šiek tiek šakota. Lapkočiai iki 40-50 cm ilgio, pamatas paplatėjęs išsipūtusią makštį, apatiniai lapai kartais net 3 kartus plunksniški, standūs, viršutinių lapų lapeliai lancetiški, lygiakraščiai, prie pamato susiaurėję į kotelį, visų lapų gyslos apaugusios šereliais. Žiedyne 20-50 nevienodo ilgio šiurkščiabriaunių stipinų. vainiklapiai balti. Vaisius plikas, gelsvai rudas. Žydi liepos mėnesį, auga miškuose, krūmuose. Vaistinei žaliavai vartojamos šaknys. Jos kasamos rudenį arba pavasarį. Šaknyse yra eterinio aliejaus, susidedančio iš pineno, terpineno, kareno, labai kartaus lazerpitino, kumarino junginių, dervų, mineralinių ir kitų medžiagų. Nuodingas.

Miškinė varnalėša | Arctium nemorosum

Miškinė varnalėša (lot. Arctium nemorosum) - astrinių (Asteraceae) šeimos daugiametis žolinis augalas. Aukštis 100-200 cm. Graižai beveik visai pliki, išsidėstę ant lanku išsilenkusių šakų. Jų skersmuo 2-3 cm. Žydi liepos rugpjūčio mėnesiais. Auga paupių šlaituose, mišriuose ar lapuočių miškuose.

Meškinis česnakas | Allium ursinum

Meškinis česnakas (lot. Allium ursinum, angl. Ramsons, vok. Bärlauch) - česnakinių (Alliaceae) šeimos česnakų (Allium) genties augalas. Daugiametis, 15-20 cm aukščio, svogūninis, žolinis augalas. Stiebas stačias, tribriaunis, kartais apvalus. Lapai 2, pamatiniai, plokšti, pailgai lancetiški, 15 cm ilgio ir 3-5 cm pločio. Žiedai žvaigždiški, vainiklapiai balti. Vaisius - tribriaunė rutuliška dėžutė. Sėklos beveik rutuliškos. Žydi gegužės mėnesį, dauginasi sėklomis ir svogūnėliais. Auga ūksmėtuose lapuočių miškuose, mėgsta apydrėgnius, derlingus dirvožemius. Vaistams naudojami lapai. Jie pjaunami gegužės mėnesį. Lapuose yra daug askorbino rūgšties, 0,07 % eterinio aliejaus, cukraus, gleivių, organinių rūgščių, mineralinių ir kitų medžiagų. Vartojama vaistams, kaip daržovė ir prieskonis.

Baltijinė gegūnė | Dactylorhiza longifolia

Baltijinė gegūnė (lot. Dactylorhiza baltica, vok. Baltisches Knabenkraut) - gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos daugiametis augalas. Stiebas tuščiaviduris, 20-60 cm aukščio. Šakniagumbiai suploti, turi 3-6 pirštus. Lapai dėmėti, su plokščia viršūne, o plačiausia vieta yra ties viduriu, nuo kurios palaipsniui siaurėja tiek į apačią, tiek į viršūnę. Žiedynas 4-9 cm ilgio, tankus, su daug žiedų (40-60, kartais iki 100). Žiedai purpuriniai arba violetiškai purpuriniai. Žydi birželio-liepos mėnesiais. Baltijinė gegūnė panaši į plačialapę gegūnę, nuo kurios skiriasi: žydi dviem savaitėmis vėliau nei plačialapė gėgūnė, žiedai mažesni, blyškaus violetinio atspalvio, lapų ilgis visada kelis kartus didesnis už plotį. Auga pelkėtose pievose, kur dirvožemis turtingas maisto medžiagomis. Paplitusi nuo Baltijos jūros iki Sibiro ir Mongolijos Lietuvoje paplitusi visuose rajonuose, tačiau negausiai, o pietrytiniuose rajonuose gana reta.

Raudonoji gegūnė | Dactylorhiza incarnata

Raudonoji gegūnė (lot. Dactylorhiza incarnata, vok. Fleischfarbenes Knabenkraut) - gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalas.

Rudoji viksvuolė | Cyperus fuscus

Rudoji viksvuolė (lot. Cyperus fuscus) - viksvuolinių šeimos augalas. Paplitusi vidutinio klimato Eurazijoje, introdukuota Š. Amerikoje. Auga drėgnose vietose, grioviuose, laikinuose vandens telkiniuose. Tai vienmetis augalas, pasiekia 30 cm aukštį.

Retažiedė miglė | Poa remota