Žuvys | 8



Loading

0 (Ex) kategorija Sturys | Sparis
1 (E) kategorija Jūrinė nėgė
3 (R) kategorija Skersnukis
4 (I) kategorija Ežerinis sykas | Vijūnas | Ežerinė rainė
5 (Rs) kategorija Lašiša
  Žuvų galerija
Vedlys

0 (Ex) kategorija

Sturys | Acipenser sturio

Sturys | Acipenser sturio

Į viršų

Sturys, arba atlantinis eršketas (lot. Acipenser sturio, angl. Atlantic sturgeon, vok. Baltischer Stör) - eršketinių (Acipenseridae) šeimos žuvis. Kūnas ilgas, 31-43 cm ilgio, nors užauga ir iki 5 m. Sveria iki 400 kg. Pilvinė pusė plokščia, nugarinė - iškili. Šnipas ilgas, su 4 ūsais. Nugara pilkšvai rusva ar pilkšvai rausva. Pilvas šviesus. Nugarinėje pusėje yra 9-14 kaulinių plokštelių, šoninėje 24-36, pilvinėje 10-12 labai stambių. Minta smulkiomis žuvimis, bestuburiais. Nerštui migruoja į Nemuno žemupį, todėl žuvis praeivė. Paplitusi Baltijos jūroje. Labai reta nykstanti žuvis.

Sparis | Abramis ballerus

Sparis | Abramis ballerus

Į viršų

Paprastasis sparis, sparis (lot. Abramis ballerus, angl. Zope, Blue breamvok) - karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai. Kūnas ištįsęs, iki 45 cm ilgio, svoris - iki 800 g. Nugara tamsiai melsva, šonai ir pilvas sidabriški. Šoninėje linijoje yra daugiau kaip 60 žvynų, analiniame peleke daugiau kaip 30 spindulių. Žvynai stambūs. Snukis smailus, žiotys galinės, į viršų kiek įstrižai pakrypusios. Lietuvoje aptiktas Kuršių mariose.

1 (E) kategorija

Jūrinė nėgė | Petromyzon marinus

Jūrinė nėgė | Petromyzon marinus

Į viršų

Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus, angl. Lamprey, vok. Neunaugen) - nėginių (Petromyzonidae) šeimos primityvus vandens stuburinis gyvūnas, priklausantis bežandžių antklasiui. Kūnas iki 1 m, ilgas, cilindriškas. Svoris - 3 kg. Viršutinė kūno dalis žalsva su tamsiomis ir balkšvomis dėmėmis. Pilvas baltas. Lietuvoje sugaunama Kuršių mariose ir Nemuno deltoje. Praeivė. Labai reta, dažniausiai sugaunama 60-75 cm.

3 (R) kategorija

Skersnukis | Chondrostoma nasus

Skersnukis | Chondrostoma nasus

Į viršų

Paprastasis skersasnukis, skersnukis (lot. Chondrostoma nasus, vok. Nase) - karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai. Kūno ilgis 20-40 cm, rečiau - 50 cm, svoris 1-2 kg. Nugara pilka, šonai sidabriški. Žiotys apatinės su sukremzlėjusiu aštriu apatiniu žandu. Žvynai vidutinio dydžio. Sutinkama Vidurio ir Rytų Europos vandenyse. Rūšis labai reta, nykstanti. Lietuvoje tai taip pat reta žuvis, paplitusi upėse.

4 (I) kategorija

Ežerinis sykas | Coregonus lavaretus holsatus

Ežerinis sykas | Coregonus lavaretus holsatus

Į viršų

Ežerinis sykas - (Coregonus lavaretus holsatus) - ledynmečio reliktas, išlikęs iš po ledynmečio vieninteliame Platelių ežere. Pastaraisiais metais iš Platelių ežero perkeltas į Verniejaus ir Spindžių ežerus. Gyvena giliuose ežeruose, kur vanduo švarus, šaltas ir turi daug deguonies. Subręsta 5-6 gyvenimo metais, būdamas 26-29 cm ilgio ir 150-250 g svorio. Paprastai laikosi 20-30 m gelmėse. Neršia lapkričio - gruodžio mėnesiais 2-8 m gylyje ant smėlėto ar žvyrėto, apaugusio dugnine augalija, grunto. Jaunikliai minta planktonu, suaugusios žuvys bentosu bei vėžiagyviais. Platelių ežere gyvena keliolika tūkstančių sykų.

Vijūnas | Misgurnus fossilis

Vijūnas | Misgurnus fossilis

Į viršų

Vijūnas (lot. Misgurnus fossilis, vok. Europäischer Schlammpeitzger) - vijūninių (Cobitidae) šeimos žuvis. Kūnas 25-30 cm ilgio, dėmėtas, išskyrus pilvinę dalį. Nugara rusvai gelsva ar rusva. Išilgai kūno šonų eina po plačią tamsią juostą, o virš ir žemiau jos - po siaurą juostelę. Pelekai taip pat dėmėti. Žvynai labai smulkūs. Šoninės linijos nesimato. Akys mažos. Galva maža. Žiotys apatinės, prie jų yra 5 poros ūsų. Dar neseniai vijūnas Lietuvoje buvo dažna žuvis, paplitusi ežeruose, upėse ir kūdrose.

Ežerinė rainė | Phoxinus percnurus

Ežerinė rainė | Phoxinus percnurus

Į viršų

Ežerinė rainė (lot. Phoxinus percnurus, angl. Lake minnow, vok. Lake Elritze) - karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai. Vidutinis ilgis siekia 9 cm, tačiau didžiausia kada nors aptikta buvo 18,5 cm. Didžiausias svoris - 100 g. Daugiausiai aptinkama Rytų Europos ežeruose, Vokietijoje.



5 (Rs) kategorija

Lašiša | Salmo salar

Lašiša | Salmo salar

Į viršų

Atlantinė lašiša, arba lašiša (lot. Salmo salar, angl. Atlantic salmon, vok. Rotfeder) - lašišažuvių žuvis, priklausanti lašišinių (Salmonidae) šeimai. Reta, nepakankamai ištirta rūšis. Įrašyta į Estijos raudonąją knygą. Kūnas verpstės formos, iš šonų kiek suplotas. Galva nedidelė. Nugara melsva, šonai sidabriški, pilvas baltas. Kūno šonai su pusmėnulio formos dėmelėmis. Subręsta 4-5 metų, būdamos 40-45 cm. Neršia spalio - lapkričio mėnesiais gimtųjų upių rėvose, sraunumose. Oranžinius ikrus užkasa nuvalytu žvyru, smulkiu gargždu. Vislumas - iki 40 tūkst. ikrelių. Neršdamos nesimaitina. Po neršto grįžta į jūrą. Per gyvenimą neršia 2-3 iki 4 kartų. 10-15 cm lašišaitės migruoja į jūrą, kur maitinasi bestuburiais, vėžiagyviais, o vėliau ir žuvimis. Užauga iki 1,5 m ir 40 kg. Suaugusios atlantinės lašišos gyvena jūroje, neršia vandeningose, šaltiniuotose upėse bei upeliuose, kuriuose jaunikliai išbūna 2-3 metus. Nerštui migruoja iš Baltijos jūros į Nemuno baseino šaltavandenes upes. Paplitusi Šiaurės Atlante ir gretimuose Ledjūrio rajonuose iki Karos jūros imtinai - Baltijos, Baltosios ir Barenco jūrų baseinuose. Lietuvoje - Baltijos jūroje, Kuršių mariose, Nemune iki Kauno hidroelektrinės, Nemuno ir Neries intakuose - Minijoje, Veivirže, Jūroje, Šešuvyje, Dubysoje, Žeimenoje, Šventojoje (pajūrio). Saugomos Bartuvos, Minijos, Šventosios ir Žeimenos ichtiologiniuose draustiniuose. Dirbtinai veisiamos.