Paukščiai | 80



Loading
Atsisiųsti - Lietuvos Raudonoji Knyga, 2007 m.

0 (Ex) kategorija Gyvatėdis | Žvyrė | Kuoduotasis vieversys
1 (E) kategorija Juodakaklis naras | Raguotasis kragas | Smailiauodegė antis | Rudė | Rudasis peslys | Didysis erelis rėksnys | Kilnusis erelis | Startsakalis | Sakalas keleivis | Juodakrūtis bėgikas | Stulgys | Didysis apuokas | Žalvarnis
2 (V) kategorija Juodasis gandras | Urvinė antis | Pilkoji antis | Sibirinė gaga | Juodasis peslys | Pievinė lingė | Erelis žuvininkas | Pelėsakalis | Kurtinys | Avocetė | Dirvinis sėjikas | Gaidukas | Griciukas | Didžioji kuolinga | Raudonkojis tulikas | Tikutis | Mažoji žuvėdra | Balinė pelėda | Tripirštis genys | Meldinė nendrinukė
3 (R) kategorija Rudakaklis kragas | Juodakaklis kragas | Didysis baublys | Gulbė giesmininkė | Šaukštasnapė antis | Vapsvaėdis | Jūrinis erelis | Vištvanagis | Mažasis erelis rėksnys | Sketsakalis | Tetervinas | Putpelė | Švygžda | Plovinė vištelė | Jūrinė šarka | Jūrinis kirlikas | Mažasis kiras | Baltaskruostė žuvėdra | Juodoji žuvėdra | Uldukas | Žvirblinė pelėda | Uralinė pelėda | Lututė | Tulžys | Kukutis | Pilkoji meleta | Žalioji meleta | Baltnugaris genys | Dirvoninis kalviukas | Geltongalvė kielė | Ūsuotoji zylė
4 (I) kategorija Mažasis baublys | Didysis baltasis garnys | Vidutinis dančiasnapis | Liepsnotoji pelėda | Pelėdikė | Mėlyngurklė | Sodinė starta | Pilkoji starta
5 (Rs) kategorija Pilkoji žąsis | Didysis dančiasnapis | Griežlė | Pilkoji gervė | Plėšrioji medšarkė
  Paukščių galerija
Vedlys

0 (Ex) kategorija

Gyvatėdis | Circaetus gallicus

Gyvatėdis | Circaetus gallicus

Į viršų

Gyvatėdis (lot. Circaetus gallicus) - vanaginių šeimai priklausanti paukščių rūšis. Veisimosi metu neretai girdimas šių paukščių balsas. Viena iš frazių primena volungės „ju-ek". Nuo labai panašaus žuvininko ir šviesiosios formos paprastojo suopio labiausiai skiriasi tuo, kad neturi tamsių dėmių ties dilbio ir plaštakos sąnariu. Taip pat skiriasi ir uodegos raštu. Ilgiausių plasnojamųjų plunksnų galai šiek tiek tamsesni už pamatus, tačiau skirtingai nei paprastųjų suopių ir žuvininkų, sparnų galai nėra juodi. Peri miškuose palei atvirumas, pelkes, kur gausu roplių. Lietuvoje labai retas, aptinkamas Čepkelių rezervate rugsėjo - spalio mėnesiais. Anksčiau buvo spėjama, kad nedaug porų peri, bet lizdų jau keli dešimtmečiai nerandama. Dabar, miško ūkiui tapus intensyvesniam nei prieš dešimt metų, lieka vis mažiau vilčių rasti gyvatėdį perintį. Pastebimai didesnis už paprastąjį suopį. Galva didelė, kiek primena pelėdos. Kūno viršus ir sparnų viršutinės dengiamosios plunksnos pilkai rudos spalvos. Apačia labai šviesi - beveik balta su nedidelėmis tamsiomis dėmėmis, tik galva, gerklė ir pagurklis tamsūs. Pilvas, krūtinė ir sparnai išmarginti nedidelėmis tamsiomis dėmelėmis. Skersai šviesios uodegos vienodais atstumais išsidėsčiusios 3-4 tamsios juostelės. Snapas tamsiai pilkas. Kojos melsvos, nagai juodi. Jaunikliai panašūs į suaugusius, bet kūno apačia išmarginta pailgesnėmis dėmėmis. Skrendančio sparnai atrodo ilgi. Uodega kiek trumpesnė nei sparnų plotis. Jos galas kiek platesnis nei pamatas. Būdinga, kad sklendžiant sparnus laiko nevisai ištiestus. Nors sparnų priekinė linija nėra tiesi, dėl kiek ilgesnių dilbio ir plaštakos sąnario srities plasnojamųjų plunksnų sparnų užpakalinė linija yra beveik tiesi. Daugiausiai sklando sparnus laikydamas horizontaliai. Panašiai kaip suopiai, plasnodamas negiliais sparnų mostais gali laikytis ore vienoje vietoje.

Žvyrė | Lagopus lagopus

Žvyrė | Lagopus lagopus

Į viršų

Žvyrė, poparza (lot. Lagopus lagopus, angl. Willow Grouse, vok. Moorschneehuhn) - tetervininių (Tetraonidae) šeimos vištinis paukštis. Dar kitaip vadinamas baltuoju tetervinu. Vasarą rausvai rudos spalvos, apatinė kūno dalis balta. Žiemą visos plunksnos tampa baltomis.


Kuoduotasis vieversys | Galerida cristata

Kuoduotasis vieversys | Galerida cristata

Į viršų

Kuoduotasis vieversys (lot. Galerida cristata, angl. Crested Lark, vok. Haubenlerche) - vieversinių (Alaudidae) šeimos žvirblinis paukštis. Šis paukštis turi aukštą kuodelį, todėl lengvai atskiriamas nuo kitų šios šeimos paukščių. Abiejų lyčių viršutinė kūno pusė pilkšvai rusva, apatinė - balsva, krūtinė dėmėta. Gyvena atviruose plotuose. Lizdą suka patinas ir patelė, tačiau lizdų Lietuvoje pastaruoju metu nebeaptinkama. Deda 4-5 kiaušinius, peri 12-13 dienų. Jaunikliai lizdą palieka po 9-10 dienų. Minta vabzdžiais, sėklomis bei žaliosiomis dalimis.

1 (E) kategorija

Juodakaklis naras | Gavia arctica

Juodakaklis naras | Gavia arctica

Į viršų

Juodakaklis naras (lot. Gavia arctica, angl. Black-throated Diver, vok. Prachttaucher) - narinių (Gaviiformes) būrio paukštis. Dydis 27-33 cm, svoris - 2000-3000 g. Skiriamasis požymis - kaklo priekis juodas. Galva ir kaklo viršus pilki. Nugarinė pusė juoda, išmarginta didelėmis baltomis dėmėmis. Kaklo ir pagurklio šonuose išilginės juodai baltos juostelės. Kūno šonai juodi, o pilvinė pusė balta. Snapas pilkai juodas. Kojos žalsvai juodos. Žiemą nugarinė pusė juodai rusva. Apatinė pusė nuo gerklės balta. Lietuvoje aptinkamas balandžio - spalio mėnesiais. Gyvena ežeruose, traukimo metu dažnesnis pajūryje. Lizdą įsiruošia krante ar salelėse, visai prie vandens. Deda 2 rusvus, nelabai dėmėtus kiaušinius. Peri 28-30 dienų. Išveda vieną vadą. Minta žuvimis.

Raguotasis kragas | Podiceps auritus

Raguotasis kragas | Podiceps auritus

Į viršų

Raguotasis kragas (lot. Podiceps auritus, angl. Slavonian Grebe) - kraginių (Podicipedidae) šeimos vandens paukštis.

 




Smailiauodegė antis | Anas acuta

Smailiauodegė antis | Anas acuta

Į viršų

Smailiauodegė antis (lot. Anas acuta, angl. Northern Pintail, vok. Spießente) - žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Lietuvoje randama perint ne kasmet.




Rudė | Aythya nyroca

Rudė | Aythya nyroca

Į viršų

Rudė (lot. Aythya nyroca, angl. Ferruginous Duck) - žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Labai reta, nyksta globaliai.

 




Rudasis peslys | Milvus milvus

Rudasis peslys | Milvus milvus

Į viršų

Rudasis peslys (lot. Milvus milvus, angl. Red Kite, vok. Rotmilan) - vanaginių (Accipitridae) šeimos paukštis. Viršutinė kūno pusė ruda. Galva balsva, išilgai smulkiai dryžuota. Kūno apatinė dalis rausvai ruda, išilgai dryžuota. Uodega šiek tiek dryžuota, smarkai iškirpta. Snapas gelsvas. Kojos geltonos, nagai juodi. Jaunikliai šviesesni už suaugusius. Gyvena dideliuose sausuose miškuose.

Didysis erelis rėksnys | Aquila clanga

Didysis erelis rėksnys | Aquila clanga

Į viršų

Didysis erelis rėksnys (lot. Aquila clanga, angl. Greater Spotted Eagle) - vanaginių (Accipitridae) šeimos paukštis. Visas kūnas vienspalviai rudos spalvos, tik pakaušis kiek šviesesnis. Antuodegyje kartais būna balsva dėmė. Snapas melsvas. Kojos geltonos, nagai juodi. Gyvena miškuose, prie vandens.

Kilnusis erelis | Aquila chrysaetos

Kilnusis erelis | Aquila chrysaetos

Į viršų

Kilnusis erelis (Aquila chrysaetos, angl. Golden Eagle, vok. Steinadler) - vanaginių (Accipitridae) šeimos paukštis. Dar vadinamas paukščių karaliumi, gyvena nepasiekiamose šiaurinio pusrutulio vietose. Žiemą daugelis erelių išskrenda į pietus, tada juos galima pamatyti ir kituose regionuose. Visa viršutinė kūno dalis juodai ruda, tik galva palša. Apatinė kūno pusė šviesesnė. Kojos, kaip ir visų erelių, iki pirštų plunksnuotos. Snapas juodas. Jaunikliai tamsesni už suaugusius. Pasižymi aštriu regėjimu, leidžiančiu iš kelių šimtų metrų įžiūrėti smulkius gyvūnus ant žemės. Išskleistų sparnų plotis - virš 2 metrų. Vidurio Europoje gyvena tik Alpėse ir Karpatuose. Šiaurės Europoje sutinkami Škotijoje, Skandinavijoje, šiaurinėje ir centrinėje Rusijoje. Retkarčiais užklysta į Lietuvą traukimo metu bei žiemą. Be to, gyvena Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Azijoje iki Japonijos bei Šiaurės Amerikoje. Nuolat gyvena daugiausia kalnuose, didelių upių slėniuose ir miškų pakraščiuose.

Startsakalis | Falco columbarius

Startsakalis | Falco columbarius

Į viršų

Startsakalis (lot. Falco columbarius, angl. Merlin) - sakalinių (Falconidae) šeimos plėšrus paukštis.

 




Sakalas keleivis | Falco peregrinus

Sakalas keleivis | Falco peregrinus

Į viršų

Sakalas keleivis (lot. Falco peregrinus, angl. Peregrine Falcon, vok. Wanderfalke) - sakalinių (Falconidae) šeimos plėšrus paukštis. Užauga iki 38-53 cm ilgio, sparnų skersmuo - apie 1 metrą. Patinai sveria 570-710 gramų, stambesnės už juos patelės - 910-1190 gramų. Paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Daugiausiai gyvena kalnuotose vietovėse, upių slėniuose, palei jūros ar vandenyno pakrantę, kartais ir miestuose.

Juodakrūtis bėgikas | Calidris alpina

Juodakrūtis bėgikas | Calidris alpina

Į viršų

Juodkrūtis bėgikas (lot. Calidris alpina, angl. Dunlin, vok. Alpenstrandläufer) - tilvikinių (Scolopacidae) šeimos paukštis, kuris lengvai atpažįstamas nuo kitų bėgikų pagal juodą dėmę papilvyje. Kūnas iki 18 cm ilgio, viršutinė pusė rusva ir su juodomis dėmelėmis, pilvas baltas. Snapas tamsus, truputį išlinkęs žemyn. Lietuvoje peri Kretuono ežere, Kauno mariose ir kituose vandens telkiniuose. Lizdą krauna ant žemės tarp senų žolių. Balandžio - gegužės mėnesiais deda 4 žalsvus ir tamsiai rudomis dėmelėmis išmargintus kiaušinius. Peri 17 dienų.

Stulgys | Gallinago media

Stulgys | Gallinago media

Į viršų

Stulgys, sin. dubeltas (lot. Gallinago media, vok. Doppelschnepfe) - tilvikinių (Scolopacidae) šeimos paukštis, kuris pagal išvaizdą labai panašus į perkūno oželį, tik apatinė kūno dalis išmarginta daugiau. Kūnas iki 28 cm ilgio, svoris - 62-74 g. Krūtinės šonai ir pilvas su skersinėmis dėmelėmis, uodegos šonai balti. Snapas platus ir trumpas. Lietuvoje reta rūšis. Gyvena pelkėse. Lizdą suka ant žemės. Deda 4 pilkus ar gelsvus kiaušinius, išmargintus tamsiomis dėmėmis. Peri 22-24 dienas. Minta vabzdžių lervomis, kirmėlėmis.

Didysis apuokas | Bubo bubo

Didysis apuokas | Bubo bubo

Į viršų

Gana stambus, 42-49 cm dydžio ir 2000-2500 g svorio. Kūno viršutinė pusė pilkšvai ruda ir juodai dėmėta, apatinė - šviesesnė su išilginėmis dėmėmis. Viršugalvyje ilgos auselės. Šonas ir pilvas smulkiai skersai dryžuoti. Kojos plunksnuotos iki pirštų pamatų. Snapas ir nagai juodi. Gyvena miškuose, dykumose, stepėse ir net kalnuose. Sėslus paukštis. Patinai lytiškai subręsta po metų, patelės vėliau. Lizdą įruošia dažniausiai ant žemės, kartais pasinaudoja medyje esančiu senu plėšriųjų ar kitų didesnių paukščių lizdu. Deda 2-3 kiaušinius, peri tik patelė apie 35 dienas. Lizdą jaunikliai apleidžia apie birželio vidurį. Minta kiškiais, paukščiais, pelėmis. Nykimo priežastys - intensyvūs žmonių ūkinės veiklos, miškų kirtimas, neorganizuotas turizmas miškuose, chemizacija.

Žalvarnis | Coracias garrulus

Žalvarnis | Coracias garrulus

Į viršų

Žalvarnis (lot. Coracias garrulus, angl. European Roller, vok. Blauracke) - žalvarninių (Coraciidae) šeimos vienas iš gražiausių Lietuvos paukščių, lengvai atpažįstamas iš ryškių spalvų. Galva, sprandas ir kūno apatinė pusė šviesiai mėlyni, žalsvo atspalvio. Sparnai ir uodega tamsiai mėlynos, nugara ir pečiai ryškiai rudos spalvos. Snapas juodas. Kojos gelsvai pilkšvos. Jaunikliai ne tokių ryškių spalvų. Lietuvoje vietomis retas, miškingose vietose dažnesnis. Aptinkamas gegužės - rugpjūčio mėnesiais. Gyvena retuose pušynuose. Mėgsta tupėti ant sausų šakų. Kiaušinius deda genių iškaltuose uoksuose. Deda 4 baltus kiaušinius. Peri 18-19 d. Po 4 savaičių jaunikliai lizdą palieka. Gaudo stambius vabzdžius.

2 (V) kategorija

Juodasis gandras | Ciconia nigra

Juodasis gandras | Ciconia nigra

Į viršų

Juodasis gandras (lot. Ciconia nigra, angl. Black Stork, vok. Schwarzstorch) - gandrinių (Ciconiidae) šeimos paukštis, kuris nesunkiai atpažįstamas iš juodos spalvos. Už baltąjį gandrą šiek tiek mažesnis. Kūnas 52-58 cm aukščio, apie 3 kg svorio. Galva, kaklas, pagurklis, viršutinė kūno pusė juodi, žalsvai rausvo metalinio blizgesio. Krūtinė, pilvas, pauodegys ir sparnų apačia balti. Snapas, kojos bei žiedas apie akis raudoni. Tai labai atsargus ir žmogaus vengiantis paukštis. Maistas įvairus - varlės, dėlės, žiogai, kurmiai, sliekai, karkvabaliai, vandens vabzdžiai, žuvys. Į Lietuvą šie paukščiai atskrenda balandžio mėnesį, išskrenda rugpjūtį. Balsas tylus, snapu kalena retai. Mėgsta senus tamsius miškus, pelkes, sunkiai prieinamas vietas. Lizdą krauna stambių lapuočių medžių viršūnėje, kartais net ant nusvirusios šakos. Atskiri lizdai turi būti ne arčiau kaip per 6 km vienas nuo kito. Deda 3-5 baltus kiaušinius, su žalsvu atspalviu. Peri 30 dienų. Išsiritę jaunikliai lizde išbūna apie 65 dienas, kol išmoksta skraidyti. Dalis jauniklių žūva lizduose, taip pat žūva dalis suaugusių paukščių, kertami seni miškų masyvai. Tai kelia grėsmę juodojo gandro populiacijai. Draudžiama šiuos paukščius medžioti ar kitaip naikinti.

Urvinė antis | Tadorna tadorna

Urvinė antis | Tadorna tadorna

Į viršų

Urvinė antis (lot. Tadorna tadorna, angl. Red-breasted Goose, vok. Brandgans) - žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Peri pajūryje, bet negausiai.




Pilkoji antis | Anas strepera

Pilkoji antis | Anas strepera

Į viršų

Pilkoji antis (lot. Anas strepera, angl. Gadwall, vok. Schnatterente) - žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Negausi, bet aptinkama visoje šalyje.




Sibirinė gaga | Polysticta stelleri

Sibirinė gaga | Polysticta stelleri

Į viršų

Sibirinė gaga (lot. Polysticta stelleri, angl. Stellers Eider, vok. Scheckente) - žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Aptinkama Baltijos jūros pakrantėse.




Juodasis peslys | Milvus migrans

Juodasis peslys | Milvus migrans

Į viršų

Juodasis peslys (lot. Milvus migrans, angl. Black Kite, vok. Schwarzmilan) - vanaginių (Accipitridae) šeimos paukštis. Visas kūnas tamsiai rudos spalvos, išskyrus nugarą, labai neryškais dryžiais. Galva šviesi, palša. Vidurinės vairuojamosios plunksnos su neaiškiomis skersinėmis juostomis. Gyvena ežeringose ir miškingose vietose.

Pievinė lingė | Circus pygargus

Pievinė lingė | Circus pygargus

Į viršų

Pievinė lingė (Circus pygargus, angl. Harrier, vok. Wiesenweihe) - vanaginių (Accipitridae) šeimos paukštis.





Erelis žuvininkas | Pandion haliaetus

Žuvininkas | Pandion haliaetus

Į viršų

Erelis žuvininkas (lot. Pandion haliaetus, angl. Osprey, vok. Fischadler) - vanaginių paukščių (Accipitriformes) būrio, monotipinės žuvininkinių (Pandionidae) šeimos vienintelė erelių žuvininkų (Pandion) genties paukščių rūšis. Lietuvoje dar vadinamas žuvininku, žūklininku, žuviniu vanagu. Rūšies pavadinimas kildinamas iš graikų k. žodžių: halos - jūra ir aetus, reiškiančio erelį. Jie pradėjo tolti nuo kitų plėšriųjų paukščių (Accipitridae) maždaug prieš 24-30 milijonų metų. Dabar erelio žuvininko yra keturi porūšiai, kurie atskirti geografinių regionų. Erelis žuvininkas gyvena visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Lietuvoje dabar nėra retas paukštis, bet Europoje retokas. Tai gana didelis paukštis, jo dydis tarp jūrinio erelio ir suopio. Kūnas 54-58 cm, išskėsti patinėlio sparnai 147-166 cm, patelės - 154-170 cm. Patinėlio kūno masė 1120-1600 g, o patelės - 1600-2050 g. Stebint jį skrendantį, matosi balta ar truputį marga jo apatinė kūno dalis. Snapas juodas, nagai atrodo galingai, dideli, juodi. Kojos ilgokos. Erelis žuvininkas dažniausiai yra monogamiškas. Poligamija gali pasitaikyti retai, kada netoliese yra du lizdai, kuriuos patinėlis gali apginti. Šį paukštį retai kada sutiksi toli nuo didesnių vandens telkinių, jūrų, ežerų, upių. Mėgsta vietas, kur vanduo skaidrus, neužterštas ir netoli vandens paviršiaus yra gausu vidutinio dydžio žuvų. Lizdą suka šalia vandens telkinių ar atokiau nuo jų, maždaug iki 3-5 km nuo vandens telkinių, pelkėtose vietose, raistuose, matyt todėl, kad ne visada randa tinkamą vietą jam susisukti ar ieško saugesnių vietų. Lizdai būna pačioje medžio viršūnėje, ant uolų, mėgsta dirbtines platformas. Kartais lizdą sukrauna ant elektros linijų stulpų, bet tai pasitaiko rečiau. Naują lizdą krauna abu paukščiai. Jį krauna iš įvairių šakų, šakelių, samanų, medžių žievės, žolių. Po 14-21 dienų lizdą statyti baigia. Lizdas įspūdingai didžiulis, apie 120-150 cm skersmens ir 50-60 cm aukščio. Lizdą kas metai pataiso ir per daugelį metų jis gali siekti 150-200 cm aukščio. Kartais tame pačiame lizde peri iki 20 metų. Jei žūsta dėtis, tada stato naują lizdą, kuriame galbūt perės ateinančiais metais. Balandžio mėnesį į lizdą deda 2-3 kiaušinius, bet dažniausiai 3, su vienos-trijų dienų intervalu. Inkubacinis kiekvieno kiaušinio periodas 37 dienos. Skirtingai nei kitų plėšriųjų paukščių, erelio žuvininko agresija ir dominavimas dėl anksčiausiai išperėto jauniklio pasitaiko retai. Jei blogi metai (mažai maisto), pora išaugina bent vieną vyriausią jauniklį, jis maisto gauna užtektinai. Kaip ir kiti plėšrieji paukščiai, erelių žuvininkų pora per perėjimą pasidalina rūpesčiais. Patelė dažniausiai peri, saugo jauniklius, tiesiogiai juos maitina. Kai jaunikliai paauga, pradeda kartu medžioti. Patinėlis per visą tą laikotarpį neša žuvis patelei, kuri perduoda jaunikliams. Dažniausiai ir minta žuvimis, kurias pagauna vandens paviršiuje. Paukštis sklando virš vandens iki 70 metrų aukščio, kad pastebėtų kur koncentruojasi žuvys. Dažniausiai jas gaudo krisdamas į vandenį vertikaliai ir sugriebia už galvos savo didžiuliais stipriais nagais. Kartais gaudydamas žuvį, panyra po vandeniu iki 1 metro. Kartais grobis būna didesnis nei pats paukštis sveria. Žuvį nešasi sugriebęs dviejų kojų nagais. Jaunikliai visiškai apsiplunksnuoja maždaug per 53 dienas nuo inkubacijos pradžios. Pilnai apsiplunksnavę jaunikliai dar apie du mėnesius laikosi netoli lizdo ir juos maitina abu tėvai. Daug jauniklių žūsta nesubrendę iki 3 metų, o kurie išgyvena, tai gyvena vidutiniškai apie 8 (iki 15-20) metų. Yra pasitaikę kada erelis žuvininkas išgyveno iki 32 metų. Subręsta iki 3 metų, gali daugintis, bet vietose, kur yra mažai tinkamų vietų lizdavietei, nesidaugina iki 5 metų.

Pelėsakalis | Falco tinnunculus

Pelėsakalis | Falco tinnunculus

Į viršų

Pelėsakalis (lot. Falco tinnunculus, angl. Common Kestrel, vok. Turmfalke) - sakalinių (Falconidae) šeimos plėšrus paukštis. Gyvena didžiojoje Eurazijos dalyje. Šiaurėje arealas siekia Baltąją jūrą, vidurinį Uralą, Obės vidurupį, Ochotsko jūrą, pietuose - Tonkino įlanką, Mianmarą, pietų Himalajus, Artimuosius Rytus, Viduržemio jūrą. Žiemoja Afrikoje, Pietų Azijoje, Pietų ir vakarų Europoje. Lietuvoje dažnas. Sutinkamas Anykščių, Kauno, Varėnos, Šakių, Šilutės ir kt. rajonuose. Peri pamiškėse, laukų giraitėse, sodybų želdiniuose, parkuose. Dideliuose miškuose renkasi vietas prie kirtimų, aikščių, pelkių, pievų. Apsigyvena kitų paukščių lizduose, inkiluose, drevėse. Deda 4-6 gelsvus, dėmėtus kiaušinius. Peri 28-30 dienų. Maisto ieško laukuose, ganyklose, pelkėse, kirtavietėse. Gaudo pelinius graužikus, driežus, smulkius paukščius, vabzdžius.

Kurtinys | Tetrao urogallus

Kurtinys | Tetrao urogallus

Į viršų

Kurtinys (lot. Tetrao urogallus, angl. Capercaillie, vok. Auerhuhn) - tetervininių (Tetraonidae) šeimos vištinis paukštis. Stambus naminį kalakutą primenantis paukštis. Patinas rusvai juodas, išmargintas šviesiais taškeliais ir banguotais dryželiais. Pagurklis metalo žvilgesio, antakiai raudoni. Patelė blankesnių spalvų. Tuoktuvių metu patinas skleidžia tiksintį garsą „te-ke", kuris pereina į garsų tarškėjimą, po to seka staigus pokštelėjimas ir pagaliau šnypštimas. Tuomet paukštis visai negirdi. Kurtinys nuo žemės kyla sunkiai, su triukšmu, bet po to skrenda gana lengvai ir tupia į medį. Skrisdamas dažnai plasnoja sparnais. Patelė lizdą įsiruošia ant žemės. Balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje deda 8-9 dėmėtus kiaušinius. Peri 26-28 dienas. Išveda viena vadą. Minta augaliniu maistu, žiemą lesa pušų spyglius, pumpurus, žirginius. Lietuvoje negausi rūšis, gyvena daugiau rytų ir pietryčių rajonuose. Gyvena dideliuose pušynuose, aukštapelkėse, raistuose.

Avocetė | Recurvirostra avosetta

Avocetė | Recurvirostra avosetta

Į viršų

Avocetė (lot. Recurvirostra avosetta, angl. Pied Avocet, vok. Säbelschnäbler) - avocetinių (Recurvirostridae) šeimos grakštus paukštis, maždaug karvelio dydžio, turintis būdingą į viršų kiek riestą snapą. Snape yra jautrių jutimo organų, todėl paukštis gali maitintis vandens bestuburiais net jų nematydamas. Vyrauja balta ir juoda spalvos. Kojos ilgos, melsvos. Lietuvoje avocetė pradėjo perėti vos prieš dešimtmetį ir tik pajūrio zonoje. Anksčiau buvo pastebima tik traukimo metu.

Dirvinis sėjikas | Pluvialis apricaria

Dirvinis sėjikas | Pluvialis apricaria

Į viršų

Dirvinis sėjikas (Pluvialis apricaria, angl. Eurasian Golden Plover, vok. Goldregenpfeifer) - sėjikinių (Charadriidae) šeimos paukštis. Patino nugara juoda, išmarginta aukso geltonumo dėmėmis. Kaktos priekis ir antakiai balti. Snapas pilkas, kojos juodos. Patelės apačia, kaklas ir krūtinė pilkšvai ir juodai išmarginti. Lietuvoje reta rūšis. Lizdą suka ant žemės. Deda 4 gelsvai žalius su neryškiomis dėmėlėmis kiaušinius. Peri 27 dienas.

Gaidukas | Philomachus pugnax

Gaidukas | Philomachus pugnax

Į viršų

Gaidukas (lot. Philomachus pugnax, angl. Ruff, vok. Kampfläufer) - tilvikinių (Scolopacidae) šeimos puošnus paukštis, kuris yra vienintelė rūšis gaidukų (Philomachus) gentyje. Patino apdaras labai įvairus. Ant galvos plunksnos pailgėjusios, kontrastinga įvairiaspalvė apykaklė, iš kurios nesunku pažinti paukštį. Nugaros ir krūtinės plunksnos gali būti baltos, juodos, rudos ir šių spalvų įvairiausi deriniai. Aplink snapą pilka oda apaugusi karpelėmis. Snapas palyginti nedidelis, juodai rudas. Kojos geltonos ir oranžinės. Patelės viršutinė pusė ruda, plunksnų pakraščiai šviesesni. Krūtinė gelsvo ar pilko atspalvio, išmarginta retomis rudomis dėmelėmis. Poilsio apdaru abi lytys panašios. Jaunikliai panašūs į suaugusius poilsio apdaru, kaklas, krūtinė ir šonai rusvi. Lietuvoje aptinkamas balandžio - rugsėjo mėnesiais. Gyvena pelkėse, drėgnose pievose. Patelė lizdą įsiruošia negilioje duobutėje, kurią iškloja sudžiuvusių žolių stiebeliais. Deda 3-4 kiaušinius, kurie būna žalsvi ar gelsvai žalsvi, išmarginti tamsesnėmis dėmelėmis, ir ypač jų daug bukajame gale. Peri 20-21 dieną. Patelės prie lizdo beveik bebalsės, tik susijaudinusios neramiai skraido, nusileidžia ant žemės ir lyg viliodamos greitai bėgioja. Minta įvairiais vabzdžiais, jų lervomis, sliekais, smulkiais moliuskais. Maistą renka seklumose ir sausumoje.

Griciukas | Limosa limosa

Griciukas | Limosa limosa

Į viršų

Griciukas, paprastasis griciukas (lot. Limosa limosa, angl. Black-tailed Godwit) - tilvikinių (Scolopacidae) šeimos paukštis. Gyvena šlapiose ir drėgnose pievose. Taip pat mėgsta atviras žemapelkes ir tarpines pelkes. Traukimo metu aptinkamas atvirose dumblingose pakrantėse.Paukščiai griet išskrenda žiemoti. Neretai senieji išskrenda anksčiau už jauniklius. Paukštis ilgomis kojomis ir tiesiu ilgu snapu, maždaug karvelio dydžio. Galva, kaklas, pagurklis ir krūtinės priekinė dalis ryškiai rudos spalvos. Nugarinė pusė rusva, išmarginta tamsiomis dėmėmis. Sparnas su plačia balta juostele. Patelė mažiau ruda negu patinas. Veisimosi metu patino apdaras rusvai oranžinis ir yra ryškesnis nei patelės. Pagal išvaizdą labai panašus į laplandinį griciuką, bet šio snapas šiek tiek riestas ir paukščiui skrendant sparnų viršuje ryškios baltos juostos nėra (griciuko - yra). Be to, griciuko kojos yra ilgesnės, ir jam skrendant, daug labiau išsikiša už uodegos nei laplandinio. Monogamiškas. Pradeda veistis dažniausiai balandį. Paukščių tuoktuvių metu patinas greit plasnodamas sparnais kyla į viršų; pamažu lėtina greitį ir sparnų mostus, plačiai išskleidžia uodegą. Siūbuodamas į šonus nuolat garsiai šaukia. Peri pavieniui arba nedidelėmis kolonijomis. Lizdą suka nesudėtingą, aukštesnėje vietoje, ant kupsto, tarp aukštų žolių. Dugną iškloja aplink augančių žolių stiebeliais. Lizdą pasiaukojamai gina. Kartais kartu su pempėmis persekioja varnas, klykaudami puola žmogų. Taip jie apsaugo ne tik savo, bet ir kaimynų lizdus, su griciukais dažnai peri antys. Deda 4 pilkai žalsvus su tamsesnėmis dėmelėmis kiaušinius. Patinas ir patelė peri 22-24 dienas. Jaunikliai išsirita gegužę. Išsiritę tuoj palieka lizdą arba laikosi netoli lizdavietės. Jie greitai pradeda maitintis savarankiškai. Gana vikriai bėgioja po pelkių augalijos sąžalynus.

Didžioji kuolinga | Numenius arquata

Didžioji kuolinga | Numenius arquata

Į viršų

Didžioji kuolinga (lot. Numenius arquata, angl. Eurasian Curlew, vok. Großer Brachvogel) - tilvikinių (Scolopacidae) šeimos paukštis. Tai didžiausias Lietuvoje šios šeimos paukštis. Skiriamasis požymis - vienodai išilgai dryžuotas viršugalvis. Kūno viršutinė pusė išmarginta juosvomis ir rusvomis dėmėmis, plunksnų pakraščiai šviesesni. Antuodegis baltas, uodega skersai dryžuota. Apatinė kūno pusė balsva, rusvo atspalvio ir su išilginėmis tamsesnėmis dėmėmis. Dėmės tankesnės ant kaklo ir krūtinės, o retesnės ant pilvo. Snapas ilgas, nulinkęs, juosvai rusvas. Kojos ilgos, melsvai pilkos. Lietuvoje aptinkama kovo - rugpjūčio mėnesiais. Gyvena pelkėse, samanotose, šlapiose pievose, apaugusiose krūmais ir retais medžiais. Lizdą įsiruošia ant kupsto, duobutėje, kurią iškloja sausa žole. Deda 4 kiaušinius, kurie žalsvi, išmarginti rusvai pilkomis dėmėmis.

Raudonkojis tulikas | Tringa totanus

Raudonkojis tulikas | Tringa totanus

Į viršų

Raudonkojis tulikas (lot. Tringa totanus, angl. Common Redshank, vok. Rotschenkel) - tilvikinių (Scolopacidae) šeimos paukštis, kuris lengvai atpažįstamas pagal didelę baltą juostą sparne, baltą antuodegį ir ilgas ryškias raudonas kojas. Kūno viršutinė pusė rusvai pilka su juosvomis dėmelėmis. Uodega su skersinėmis juodai baltomis juostomis. Pilvo pusė balta, kaklas ir krūtinė išmarginti juodomis dėmelėmis. Snapo pamatas raudonas, likusi dalis juoda. Lietuvoje aptinkamas kovo - rugsėjo mėnesiais. Gyvena žemapelkėse, drėgnose pievose bei ganyklose. Lizdą suka duobutėje, kurią iškloja sausų žolių stiebeliais. Deda 4 rusvai gelsvus ar pilkus kiaušinius su vyšniniu atspalviu ir rusvai pilkoms dėmelėmis. Peri abu porelės nariai, o naktį tik patelė. Po 23 dienų išsirita jaunikliai, kurie apdžiūvę palieka lizdą

Tikutis | Tringa glareola

Tikutis | Tringa glareola

Į viršų

Tikutis (lot. Tringa glareola, angl. Wood Sandpiper) - tilvikinių (Scolopacidae) šeimos paukštis. Kūno viršutinė pusė juosvai pilka su baltomis ir juodai rudomis dėmelėmis. Antuodegis baltas. Uodega su skersais juodais dryžiais. Pilvinė pusė balta. Galvos, kaklo, kūno šonai ir krūtinė rudai dėmėti. Snapo pamatas žalsvas, toliau juodas. Kojos šviesios, gelsvai žalsvos. Lietuvoje retas. Aptinkamas balandžio-rugsėjo mėnesiais. Peri pelkėse, raistuose, miškingų upelių ir ežerų pakrantėse. Lizdą krauna ant kupstų, po nulinkusiais augalais. Deda 4 žalsvus ar rusvus kiaušinius, išmargintus rudomis dėmelėmis. Peri 22-23 dienas. Maždaug dar po 30-35 dienų jaunikliai pradeda skraidyti. Minta įvairiais vandens bestuburiais.

Mažoji žuvėdra | Sterna albifrons

Mažoji žuvėdra | Sterna albifrons

Į viršų

Mažoji žuvėdra (lot. Sternula albifrons, vok. Zwergseeschwalbe) - žuvėdrinių (Sternidae) šeimos paukštis, kurio viršutinė kūno pusė šviesiai pilka, viršugalvis juodas, o kakta balta. Apatinė kūno dalis balta. Snapas geltonas, juodu galu. Kojos geltonos. Aptinkama gegužės - rugsėjo mėnesiais. Gyvena neapaugusiuose ir smėlėtais pakraščiais ežeruose ir upėse.

Balinė pelėda | Asio flammeus

Balinė pelėda | Asio flammeus

Į viršų

Balinė pelėda (Asio flammeus, angl. Short-eared Owl, vok. Sumpfohreule) - pelėdinių (Strigidae) šeimos paukštis. Viršugalvyje turi trumpas auseles, kurios yra 18-20 mm ilgio. Skruostai tamsūs, apie akis beveik juodi. Kojos ir pirštai apaugę baltomis plunksnomis. Snapas ir nagai juodi. Kūno šonuose plunksnos su išilginėmis dėmelėmis. Pelėda sveria apie 350 g. Lietuvoje aptinkama balandžio - lapkričio mėnesiais, dažnesnė yra traukimo metu. Gyvena pelkėse, ganyklose.

Tripirštis genys | Picoides tridactylus

Tripirštis genys | Picoides tridactylus

Į viršų

Tripirštis genys (lot. Picoides tridactylus, angl. Three-toed Woodpecker, vok. Dreizehenspecht) - geninių (Picidae) šeimos paukštis. Patino viršugalvis geltonas, kaklas juodas. Nugara, sparnai ir uodega juodi su baltomis dėmėmis. Pilvinė pusė balta, šonai išmarginti juodomis dėmėmis. Kojos 2 pirštai atsisukę į priekį, vienas atgal. Patelės viršugalvis juosvai balsvas, jauniklių su auksinės spalvos plunksnų viršūnėmis.Gyvena spygliuočių miškuose.

Meldinė nendrinukė | Acrocephalus paludicola

Meldinė nendrinukė | Acrocephalus paludicola

Į viršų

Meldinė nendrinukė (lot. Acrocephalus paludicola, angl. Aquatic Warbler, vok. Seggenrohrsänger) - devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukštis. Eurazijoje paplitusi nuo vakarų Prancūzijos iki Obės upės. Šiaurinė arealo riba eina per Baltijos pietinę pakrantę, pietų Suomiją, Volgos ir Kamos aukštupius, pietuose - per Belajos aukštupį, šiaurės Ukrainą, Balkanus, Ronos žemupį. Gyvena Sicilijoje. Žiemoja Afrikoje. Meldinė nendrinukė Lietuvoje reta. Stebėta Žuvinte, Kuršių mariose, Nemuno deltoje. Viršutinė kūno pusė pilkai ruda, juodai dėmėta. Virš gelsvo antakio eina tamsi juostelė, o per viršugalvį - šviesus dryžis. Apatinė dalis šviesiai rusva, dryžuota. Patinas sveria 12,4-12,7 g, patelė 10-13 g. Gyvena šlapiose užliejamose pievose, žemapelkėse. Įsikuria viksvynuose, kur auga karklų. Lizdą paprastai įrengia viksvų kupste. Kiaušiniai balzgani, dėmėti. Peri 13-14 dienų. Minta straubliukais, lapgraužiais, žiogais, dvisparniais, žirgeliais, moliuskais.

3 (R) kategorija

Rudakaklis kragas | Podiceps grisegena

Rudakaklis kragas | Podiceps grisegena

Į viršų

Rudakaklis kragas (Podiceps grisegena, angl. Red-necked Grebe, vok. Rothalstaucher) - kraginių (Podicipedidae) šeimos vandens paukštis. Viršugalvis, nedidelis kuodukas, nugarinė kaklo dalis juodi.



Juodakaklis kragas | Podiceps nigricollis

Juodakaklis kragas | Podiceps nigricollis

Į viršų

Juodakaklis kragas (Podiceps nigricollis, angl. Black-necked Grebe) - kraginių (Podicipedidae) šeimos vandens paukštis. Nugarinė pusė juodai rusva, galvos viršus juodesnis. Ant skruostų ilga, šviesiai geltona juosta.



Didysis baublys | Botaurus stellaris

Didysis baublys | Botaurus stellaris

Į viršų

Didysis baublys (lot. Botaurus stellaris, angl. Great Bittern, vok. Rohrdommel) - garninių (Ardeidae) šeimos paukštis. Lietuvoje įvairiose vietose dar vadinamas: rėkliu, buku, kaukučiu, bubliu, ūpu, dūku. Gelsvai rudas, išmargintas įvairiomis tamsiomis dėmėmis. Viršugalvis juodas. Nuo žiočių kampo eina tamsiai ruda juostelė. Nugaros ir pečių plunksnos išmargintos juosvais dryželiais ir dėmėmis. Nuo smakro iki pagurklio eina rusvai juosva juosta, o šios juostos šonais - 2 eilės mažiau ryškių juosvų dėmių. Ant krūtinės pailgos juosvos dėmės. Plasnojamosios plunksnos juosvos, išmargintos rudais skersiniais dryžiais. Snapas žalsvai geltonas. Kojos gelsvai žalios. Jaunikliai šviesesni, dėmės ir juostos rausvesnės. Aptinkamas kovo - rugsėjo mėnesiais. Gyvena gausiai augalija apaugusiuose vandenyse. Pavasarį girdimas jo baubiantis duslus balsas „hu-pumb". Baikštus, naktį aktyvus, ištikus pavojui dažniausiai išsitiesia visu ūgiu, iškelia į viršų kaklą ir snapą ir atrdo lyg koks sausas stuobrys. Pabaidytas nevikriai pakyla ir truputį paskridęs vėl nutupia. Lizdą krauna žolių tankmėje ant žemės. Gegužės mėnesį deda 4-6 šviesius matinius kiaušinius. Peri 25-26 dienas. Gaudo žuvis, varles, įvairius vandens bestuburius.

Gulbė giesmininkė | Cygnus cygnus

Gulbė giesmininkė | Cygnus cygnus

Į viršų

Gulbė giesmininkė (lot. Cygnus cygnus, angl. Whooper Swan, vok. Singschwan) - žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Lietuvoje peri, bet populiacija nedidelė. Migruodama sustoja įvairiuose vandens telkiniuose. Dažniausiai peri sekliuose žoliniais augalais gausiai apaugusiuose ežeruose ir tvenkiniuose. Žiemoja neužšalusiuose dideliuose vandenyse. Perinti šalies populiacija nedidelė, o pavienės perinčios poros ir nedidelės jų grupės randamos įvairiuose rajonuose. Migracijų metu dažnesnė vakarinėje šalies dalyje. Dideli pulkai aptinkami ir didžiuosiuose Sūduvos ežeruose. Nedaug paukščių žiemoja Baltijos pajūryje ir neužšalusiuose didesnio ploto sekliuose vidaus vandenyse. Gulbės nebylės dydžio. Apdaras baltas. Išvaizda labai panaši į mažąją gulbę, tik už ją pastebimai didesnė ir ilgesniu kaklu. Pavasarį ir vasarą kai kurių suaugusių individų kaklo ir galvos apdaras įgauną šviesiai rudą atspalvį. Plaukiodama kaklą (arba bent jo didžiąją dalį) laiko ištiesusi vertikaliai į viršų. Nuo kitų gulbių atskiriama ir iš snapo. Jo pagrindas geltonas, o jo galas (mažiau nei pusė snapo) - juodas. Riba tarp juodos ir geltonos dalių eina per šnerves, sudarydama smailų kampą su snapo kraštu. Jaunikliai pilki - mažiau rudi nei nebylės gulbės ir šiek tiek šviesesni nei mažosios. Ta snapo dalis, kuri suaugusių esti juoda, jauniklių būna neryškiai rusva. Daug baikštesnė nei gulbė nebylė. Perėti renkasi nuošalesnes vietas, kur lankosi nedaug žmonių. Žiemojimo metu prie žmonių paprastai nesiartina ir papildomo maisto neima. Balandžio - gegužės mėnesiais patelė padeda 4-6 (retai 7) baltus ar gelsvo atspalvio kiaušinius. Peri patelė 30 - 40 parų. Jaunikliai išsirita ne vienu metu, dažniausiai gegužės - birželio mėnesiais. Skraidyti jie pradeda sulaukę apie 4 - 5 mėnesius amžiaus. Minta augaliniu maistu bei įvairiais vandens bestuburiais.

Šaukštasnapė antis | Anas clypeata

Šaukštasnapė antis | Anas clypeata

Į viršų

Šaukštasnapė antis (lot. Anas clypeata, angl. Northern Shoveler) - žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis.





Vapsvaėdis | Pernis apivorus

Vapsvaėdis | Pernis apivorus

Į viršų

Vapsvaėdis (Pernis apivorus, angl. Honey Buzzard, vok. Wespenbussard) - vanaginių (Accipitridae) šeimos paukštis, priklausantis vapsvaėdžių (Pernis) genčiai. Spalva labai įvairuoja. Patino galva pilka, patelės kiek išmarginta. Kūno viršutinė dalis rusva. Uodegos pamate dvi, o gale viena plačios skersinės juostos. Apatinė kūno pusė dažniausiai balta su retomis skersinėmis dėmėmis, kartais visa skersai raiba. Pilvinė dalis dar esti gelsva ar ruda, nedėmėta arba su balsvomis dėmėmis. Kaktoje ir aplink akis nėra šerelių, o plunksnos labai trumpos, primena žvynus. Snapas juosvas. Kojos geltonos, nagai juodi. Jaunikliai dažniausiai visai rudi. Jų galva, kaklas ir sparnai dėmėti; galva kartais balsva ir tamsiai dėmėta. Apatinė kūno pusė balta su rudomis dėmėmis. Gyvena miškuose, jų pakraščiuose.

Jūrinis erelis | Haliaeetus albicilla

Jūrinis erelis | Haliaeetus albicilla

Į viršų

Jūrinis erelis (lot. Haliaeetus albicilla, angl. White tailed Sea Eagle, vok. Seeadler) - stambus suopių (Buteoninae) pošeimiui priklausantis paukštis iš vanaginių būrio. Tai didžiausias Lietuvos plešriųjų paukščių atstovas. Jo kūno ilgis 70-92 cm. Išskėstų sparnų ilgis yra 2-2,45 m. Patinų svoris 3,5-5 kg, patelių 4-7 kg. Gyvena iki 20 metų. Gana retokas paukštis visoje Europoje (išskyrus Skandinavijos šalis), bet jų populiacija paskutiniu metu daugelyje šalių atsistato. Norvegijoje randama iki 2000-2500 perinčių porų. Deda 2 kiaušinius. Peri 34-46 dienas. Minta žuvimis, vandens ir kitais paukščiais. Gyvena uolėtose vietose prie jūrų pakrančių, ar miškingose vietose prie didesnių vandens telkinių, ežerų, upių.

Vištvanagis | Accipiter gentilis

Vištvanagis | Accipiter gentilis

Į viršų

Vištvanagis (lot. Accipiter gentilis, angl. Goshawk, vok. Habicht) - vanaginių (Accipitridae) šeimos paukštis, priklausantis vanagų genčiai. Kūno viršutinė pusė pilkai rusva, pilko ar rudo atspalvio. Galva tamsesnė, baltai dėmėta. Antakis baltas. Pakaušyje balti taškučiai. Kūno apatinė pusė balta su skersiniais juodais dryžiais. Uodega ilga, skersai dryžuota. Pauodegys baltas. Snapas melsvai juodas. Kojos geltonos, nagai juosvi. Patelė kiek pilkai rusva su balsvomis dėmelėmis, uodega tamsiai skersai dryžuota. Apatinė kūno pusė rusva arba balsva su juosvomis išilginėmis dėmėmis. Lietuvoje dažnas, aptinkamas ištisus metus. Gyvena miškuose. Paprastai peri juodalksnynuose, beržynuose, mišriuose medynuose. Apsigyvena giliai miško tankmėje, toli nuo gyvenviečių. Lizdą krauna 6-20 m aukštyje iš sausų šakų. Gali perėti tame pačiame lizde kelis metus iš eilės arba užimti juodųjų gandrų, suopių lizdus. Deda 3-4 melsvus ar balsvus kiaušinius. Peri 35-38 dienas. Minta įvairiais miško paukščiais: kėkštais, strazdais giesmininkais, kikiliais, didžiaisiais margaisiais geniais. Migruojant medžioja naminius paukščius, varnas, balandžius. Taip pat gaudo smulkius žinduolius - voveres, kurmius, pelėnus, kiškius.

Mažasis erelis rėksnys | Aquila pomarina

Mažasis erelis rėksnys | Aquila pomarina

Į viršų

Mažasis erelis rėksnys (lot. Aquila pomarina, angl. Lesser Spotted Eagle, vok. Schreiadler) - vanaginių (Accipitridae) šeimos paukštis. Tai mažiausia erelių rūšis. Rėksniais pavadinti dėl gana triukšmingo gyvenimo būdo. Į Lietuvą atskrenda kovą-balandį. Pilkai rudas, kartais rusvesnė dėmė ant sprando. Plasnojamosios plunksnos beveik juodos. Gyvena drėgnuose mišriuose miškuose. Lizdą krauna dažniausiai eglėje arti kamieno. Pora viename lizde peri daugelį metų. Perėti pradeda gegužės mėnesį, deda 1-2 kiaušinius. Jaunikliai tamsesni už suaugusius, mokytis skraidyti pradeda liepos pabaigoje. Ši erelių rūšis nėra labai baikšti, todėl labiausiai nukentėjo nuo medžiotojų.

Sketsakalis | Falco subbuteo

Sketsakalis | Falco subbuteo

Į viršų

Sketsakalis (lot. Falco subbuteo, angl. Eurasian Hobby) - sakalinių (Falconidae) šeimos plėšrus paukštis.




Tetervinas | Tetrao tetrix

Tetervinas | Tetrao tetrix

Į viršų

Tetervinas (lot. Tetrao tetrix, angl. Black Grouse, vok. Birkhuhn) - tetervininių (Tetraonidae) šeimos vištinis paukštis. Dar kitaip vadinamas burbuliu. Maždaug vištos dydžio, apie 900-1400 g svorio. Skiriamasis požymis - kraštinės uodegos plunksnos ilgesnės už vidurines, ryškiai raudoni antakiai, kurie sudaryti iš pailgų odos karpelių. Pirštų šonuose rudenį išauga raginės ataugos - šukos, pačios kojos apaugusios plunksnomis. Patelė rusvai pilka, jos uodega šiek tiek iškirpta. Tuo ji skiriasi nuo kurtinio patelės ir baltojo tetervino. Jaunikliai panašūs į patelę, bet blankesnių spalvų. Tetervinas nuo žemės pakyla triukšmingai, bet skrenda greitai ir tupia į medžius. Skrisdamas sparnais plasnoja dažnai, pakaitomis planiruoja. Tupia į medžius. Patinai labai garsiai burbuliuoja, garsas pertraukiamas čiuksėjimu „čuffyy". Patelė kvaksi „ko-ko-ko". Gyvena pamiškėse, aukštapelkėse. Patelė lizdą įsiruošia ant žemės tarp krūmų ar sausų žolių. Balandžio antroje pusėje deda 6-12 rusvai pilkšvų su dėmelėmis kiaušinių. Peri apie 26 dienas. Išveda vieną vadą. Vasarą daugiausia minta žolių lapais, sėklomis, uogomis, lesa vabzdžius, žiemą beveik išimtinai tik medžių pumpurais, žirginiais, uogomis.

Putpelė | Coturnix coturnix

Putpelė | Coturnix coturnix

Į viršų

Putpelė (lot. Coturnix coturnix, angl. Common Quail, vok. Wachtel) - fazaninių (Phasianidae) šeimos vištinis paukštis. Tai smulkiausias šios šeimos paukštis (masė 100 g.). Patino apdaras margai rusvas su rudomis skersinėmis juostelėmis. Išvaizda panaši į kurapką, bet nuo jos skiriasi juosva, rudai dryžuota uodega (kurapkos ji yra ryškiai ruda). Gyvena atvirame landšafte. Slapstosi tarp žolių, atviroje vietoje pasirodo retai. Išbaidyta nuo žemės kyla nenoriai, bet skrenda labai greitai ir tiesia kryptmi. Tačiau polėkis trumpas, vėl greitai nusileidžia. Pavasarį patinas šaukia „put-pelė, put-pelė", rusiškai mėgdžiojama „spat para, spat para". Lizdą suka tarp žolių nedidelėje duobutėje, kurią iškloja sausomis žolėmis. Gegužės mėnesį deda 7-14 rudai gelsvų išmargintų tamsiomis dėmėmis kiaušinių. Peri apie 17 dienų, išveda vieną vadą. Minta sėklomis, vabzdžiais, grūdais, jaunais lapeliais. Lietuvoje buvo gausi, dabar beveik išnykusi. Į mūsų kraštą atskrenda balandžio mėnesiais. Žiemai išskrenda į Pietų Europą ir Šiaurinę Afriką.

Švygžda | Porzana porzana

Švygžda | Porzana porzana

Į viršų

Kūno viršutinė pusė žalsvai rusva su tamsiomis dėmėmis ir baltais taškeliais (skiriamasis požymis nuo kitų vandeninių vištelių). Pečių plunksnos su pailgomis baltomis dėmelėmis. Kaklas ir krūtinė žalsvi, tankiai baltai dėmėti. Kūno šonuose gana platūs skersiniai dryžiai. Pilvo vidurys baltas. Snapo pamatas raudonas, galas žalsvai geltonas. Kojos žalsvos. Patelė ir jaunikliai ne tokių ryškių kaip patinas spalvų. Švygžda gerai vaikšto per plūduriuojančius augalus. Vaikščiodama linkčioja galvą ir nuolat kilnoja uodegą. Skleidžia švilpiamą balsą „huit, uit". Paplitusi pelkėtose vietovėje vidutinio klimato juostoje Europoje ir Vakarų Azijoje. Aptinkama balandžio - spalio mėnesiais. Gyvena vandens telkinių pakraščiuose, pelkėse, drėgnose pievose ir krūmokšniuose. Lizdą krauna pelkėtose vietose tarp tankių augalų. Deda 8-10 rudai gelsvus ar rusvus kiaušinius, išmargintus neryškiomis pilkomis ir didesnėmis ryškesnėmis rudomis dėmėmis. Peri gegužės - birželio mėnesiais, 18-21 dieną. Išveda dvi vadas. Minta vabzdžiais, moliuskais, augalų sėklomis.

Plovinė vištelė | Porzana parva

Plovinė vištelė | Porzana parva

Į viršų

Plovinė vištelė (lot. Porzana parva, angl. Little Crake, vok. Kleine Ralle) - vištelinių (Rallidae) šeimos paukštis. Maždaug varnėno dydžio. Patino viršutinė kūno pusė rusva, išmarginta ilgomis tamsiomis dėmėmis. Nugara tamsesnė su baltais taškeliais. Kakta, galvos šonai, kaklo priekinė dalis ir šonai, krūtinė tamsiai pilkos spalvos. Kūno šonuose juodos ir baltos neryškios juostos. Pauodegys skersai dryžuotas. Snapas žalias, pamatas rausvas. Kojos žalsvos. Patelės kūno apačia rusva, o jauniklių - šviesesnė, beveik balta. Aptinkama balandžio - rugsėjo mėnesiais. Mėgsta užpelkėjusius ir su gausia augalija vandens telkinius. Gerai plaukioja ir nardo, puikiai bėgioja po plūduriuojančius augalus. Balsas „ke ke keee", arba „vot vot vorrr". Lizdą suka ant žemės, vandens augalų tankynėse. Birželio - liepos mėnesiais, deda 6-8 rudai gelsvus kiaušinius, kurie gausiai išmarginti rudomis dėmėmis. Peri 20-21 dieną.

Jūrinė šarka | Haematopus ostralegus

Jūršarkė | Haematopus ostralegus

Į viršų

Jūrinė šarka, jūršarkė (lot. Haematopus ostralegus, angl. Eurasian Oystercatcher, vok. Austernfischer) - jūršarkinių (Haematopodidae) šeimos paukštis, nesunkiai atpažįstamas iš kontrastiškų juodos ir baltos spalvų, raudono snapo ir kojų. Kūnas iki 43 cm ilgio. Svoris apie 320-400 g. Galva, kaklas, sparnai ir uodegos galas juodi. Likusi kūno dalis balta. Snapas ryškiai raudonas, ilgas, tiesus. Kojos raudonos, palyginti neilgos. Jaunikliai rudesni už suaugusius, ant gerklės yra balta dėmė. Gyvena pajūryje ir didesnių upių pakrantėse. Mėgsta akmenuotus, smėlėtus pakraščius.

Jūrinis kirlikas | Charadrius hiaticula

Jūrinis kirlikas | Charadrius hiaticula

Į viršų

Jūrinis kirlikas (lot. Charadrius hiaticula, angl. Ringed Plover, vok. Sandregenpfeifer) - sėjikinių (Charadriidae) šeimos paukštis. Labai panašus į upinį kirliką, nuo kurio skiriasi oranžinėmis kojomis ir snapo pamatine dalimi, kuri oranžinė, o galas juodas. Be to yra didesni. Abiejų lyčių individai labai panašūs, bet patelės juodos juostelės galvos ir kaklo srityje ne tokios kontrastingos. Jauniklių snapas juodas, kojos tamsesnės, beveik visai neturi kontrastingos juodos spalvos galvos ir kaklo srityje. Tuoktuvių metu patinėlis skraido neaukštai virš žemės ratais ir visaip vartaliojasi, skleisdamas girdimas frazes „kuviu-kuviu-kuviu". Lietuvoje peri tik pajūrio regione. Mėgsta smėlėtas ar akmenuotas vandens telkinių pakrantes. Lizdą įsiruošia duobutėje, iškloja akmenukais ar kriauklelėmis. Toks lizdas gana susilieja su pagrindu ir sunkiai pastebimas. Deda dažniausiai 4 melsvai pilkus kiaušinius, kurie išmarginti rausvomis dėmelėmis. Peri abu porelės nariai, jauniklius saugo ir šildo. Maždaug po 25 dienų jaunikliai pradeda skraidyti ir gyvena savarankiškai. Pavasarį sugrįžusių paukščių amžiaus nustatyti pagal apdarą beveik neįmanoma.

Mažasis kiras | Larus minutus

Mažasis kiras | Larus minutus

Į viršų

Mažasis kiras (lot. Larus minutus, angl. Little Gull, vok. Zwergmöve) - kirinių (Laridae) šeimos paukštis. Galva juoda, nugara ir sparnai šviesiai pilki. Likusi kūno dalis balta. Gyvena apaugusiuose vandenyse.



Baltaskruostė žuvėdra | Chlidonias hybridus

Baltaskruostė žuvėdra | Chlidonias hybridus

Į viršų

Baltaskruostė žuvėdra (lot. Chlidonias hybridus, angl. Whiskered Tern, vok. Weißbartseeschwalbe) - žuvėdrinių (Sternidae) šeimos juodos spalvos paukštis su šviesesniais sparnais ir uodega. Gerklė, skruostai, pauodegys ir sparnų apatinė pusė balti. Snapas ir kojos raudoni. Poilsio apdaru suaugusieji ir jaunikliai panašūs į juodąją žuvėdrą, bet pagurklis be dėmių, sparnų apačia balta. Mėgsta gausiai apaugusius vandenis.

Juodoji žuvėdra | Chlidonias niger

Juodoji žuvėdra | Chlidonias niger

Į viršų

Juodoji žuvėdra (lot. Chlidonias niger, angl. Black Tern, vok. Trauerseeschwalbe) - žuvėdrinių (Sternidae) šeimos paukštis. Galva, kaklas, kūno apatinė pusė juodi. Nugarinė dalis, sparnai ir uodega pilki. Pauodegys baltas. Snapas juodas. Kojos rusvai raudonos. Aptinkama balandžio - rugsėjo mėnesiais. Mėgsta labai apaugusius vandenis.

Uldukas | Columba oenas

Uldukas | Columba oenas

Į viršų

Uldukas (lot. Columba oenas, angl. Stock Pigeon, vok. Hohltaube) - karvelinių (Columbidae) šeimos paukštis. Kūnas melsvai pilkas, krūtinė ir gerklė rausva. Gyvena senuose miškuose.



Žvirblinė pelėda | Glaucidium passerinum

Žvirblinė pelėda | Glaucidium passerinum

Į viršų

Žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum, angl. Eurasian Pygmy Owl, vok. Sperlingskauz) - pelėdinių (Strigidae) šeimos paukštis. Sveria apie 70 gramų, mažiausia iš Lietuvoje sutinkamų pelėdų. Nugarinė pusė rusvai pilka. Ant galvos yra mažesni, o ant nugaros didesni balti taškeliai. Uodega su 5-6 šviesioms skersinėmis juostomis. Skruostų diskas neryškus, baltas su keliais tamsiais ratais. Kūno apatinė pusė šviesi su retais, neryškiai pilkais dryželiais. Kojos plunksnotos, pirštai apaugę šereliais. Snapas geltonas, nagai juodi. Lietuvoje dažniau sutinkamas senuose spygliuočių miškuose. Iš tiesų žvirblinės pelėdos paplitimo arealas apima visą Eurazijos žemyną. Ši rūšis dažniau sutinkama atšiauresnio klimato zonoje - nuo Skandinavijos iki Rytų Sibiro bei Sachalino. Žymiai mažesni paplitimo ploteliai yra Vidurio ir Rytų bei Pietinėje Europoje. Gyvena taigoje - borealinėje spygliuočių miškų zonoje. Lizdui vietą pasirenka medžiuose, dažniausiai dirtinai sukurtose ertmėse. Tai gali būti inkilas, skirtas varnėnui, uoksas, iškaltas genio. Per žvirblinių pelėdų tuoktuves šile girdimas melodingas švilpavimas - tai patinas siekia atkreipti patelės dėmesį. Rūšis aktyvi visą parą. Medžioja smulkius graužikus bei paukščius. Inkiluose ir drevėse žvirblinė pelėda taip pat kaupia maisto atsargas žiemai. Kartais į tokį „sandėlį" sunešama kelios dešimtys pelėnų ar smulkių paukščių. Žvirblines pelėdas medžioja stambiosios pelėdos, kai kurie plėšrieji paukščiai. Lizde kiaušinius ar jauniklius kartais sunaikina kiaunė.

Uralinė pelėda | Strix uralensis

Uralinė pelėda | Strix uralensis

Į viršų

Uralinė pelėda (Strix uralensis, angl. Ural Owl, vok. Habichtskauz) - pelėdinių (Strigidae) šeimos paukštis. Kūno viršutinė pusė balsva, išmarginta tamsiomis išilginėmis dėmėmis; pilvinė balsva su aiškiomis pailgomis tamsiomis dėmėmis. Skruostų diskas apvalus, pilkas. Uodega ilga, skersai dryžuota, galas balsvas. Kojos plunksnotos iki pirštų. Lietuvoje neaišku ar peri. Gyvena brandžiuose miškuose.

Lututė | Aegolius funereus

Lututė | Aegolius funereus

Į viršų

Lututė (Aegolius funereus, angl. Tengmalm's Owl, vok. Raufußkauz) - pelėdinių (Strigidae) šeimos paukštis. Nugarinė pusė ruda, tik ant galvos apvalūs balti taškeliai, pečių plunksnos baltai dėmėtos. Pilvo pusė šviesios spalvos, su neryškiomis rusvomis dėmelėmis. Skruostų diskas beveik apvalus, baltas, prie akių juosvas. Kojos iki nagų apaugusios baltomis plunksnomis. Snapas gelsvas, nagai juodi.

Tulžys | Alcedo atthis

Tulžys | Alcedo atthis

Į viršų

Tulžys (lot. Alcedo atthis, angl. European Kingfisher, vok. Eisvogel) - tulžinių (Alcedinidae) šeimos vienas iš gražiausių Lietuvos paukščių. Kūno viršutinė pusė ryškiai žaliai mėlyna. Galva ir sparnų dengiamosios plunksnos su tamsesniais dryželiais. Antuodegis mėlynas, blizgantis. Gerklė balsva, po akimis ir virš jų didelės rudos dėmės. Visa apatinė kūno pusė ryškiai ruda. Snapas juosvas, kojos ryškai raudonos. Jauniklių spalvos ne tokios ryškios. Snapas ir kojos rusvos. Aptinkamas balandžio - lapkričio mėnesiais, kartais žiemoja. Gyvena prie upelių, kurių stačiuose krantuose išsikasa apie 1 m gylio urvą, kuriame padeda 6-7 kiaušinius. Peri apie 20 dienų. Po 26-28 dienų jaunikliai lizdą palieka. Tulžiai gaudo smulkias žuvis, vandens bestuburius.

Kukutis | Upupa epops

Kukutis | Upupa epops

Į viršų

Kukutis (lot. Upupa epops, angl. Hoopoe, vok. Wiedehopf) - kukutinių (Upupidae) šeimos paukštis. Tai vienintelė kukutinių šeimos rūšis, priklausanti tai pačiai genčiai. Paplitę Europoje, Šiaurės Afrikoje, Azijoje. Gyvena pamiškėse, ganyklose. Minta įvairiais bestuburiais, kurių ieško tik ant žemės. Sunaikina daug žemės ūkiui žalingų vabzdžių, ypač karkvabalių vikšrų. Žiemoja tropinėje Afrikoje, kartais pietų Europoje. Lietuvoje aptinkamas balandžio - rugsėjo mėnesiais. Sveria apie 70 g. Maždaug smilginio strazdo dydžio, nors dėl plačių sparnų atrodo didesnis. Skrydis lėtokas, banguotas, panašus į kėkšto. Skrendantis primena drugį. Viršutinė kūno pusė molio spalvos. Nugara su skersinėmis juosvomis juostomis, antuodegis baltas. Sparnai su plačiomis baltomis juostomis. Uodega juoda. Apatinė kūno pusė rusva, o pilvas balsvas. Ant galvos turi išskleidžiamą kuoduką iš dviejų eilių plunksnų, kuris gali būti pakeltas arba priglaustas prie galvos. Kuodo plunksnos rudos su juodomis dėmėmis viršūnėje. Šis paukštis neturi pūkų. Kojos trumpos, bet stiprios. Lengvai vaikšto ir bėginėja žeme. Snapas ilgas, lenktas, ylos formos. Peri uoksuose, kurie jaunikliams augant pradeda labai dvokti. Lizdą sudaro tik sauja šiaudelių, samanų, kelios plunksnos. Atvirose vietose būna didesnis. Deda 5-6 (kartais net 12) baltų kiaušinių, peri (daugiausia patelė) 16-18 dienų, patinas ją maitina. Jaunikliai maitinami 22-25 dienas. Kartais peri 2 kartus per metus.

Pilkoji meleta | Picus canus

Pilkoji meleta | Picus canus

Į viršų

Pilkoji meleta (lot. Picus canus, angl. Grey-headed Woodpecker, vok. Grauspecht) - geninių (Picidae) šeimos paukštis. Nugarinė pusė gelsvai žalsva, antuodegis gelsvas; apatinė pilka, žalsvo atspalvio. Gerklė pilka, nuo žiočių kampo eina siauras juodas dryželis. Patino kakta raudona. Jaunikliai be juodų dryželių prie žiočių. Gyvena lapuočių ir mišriuose miškuose.

Žalioji meleta | Picus viridis

Žalioji meleta | Picus viridis

Į viršų

Žalioji meleta (lot. Picus viridis, angl. Green Woodpecker, vok. Grünspecht) - geninių (Picidae) šeimos paukštis. Kūno viršutinė pusė gelsvai žalsva, antuodegis geltonas; apatinė šviesiai pilkai žalsva, kartais neryškiai dėmėta. Viršugalvis raudonas. Nuo žiočių kampo eina juodas dryželis. Patino dryželio vidurinė dalis raudona. Snapas ir kojos pilkos. Jauniklių pilvinė pusė išmarginta tamsiomis dėmelėmis. Gyvena lapuočių ir mišriuose miškuose.

Baltnugaris genys | Dendrocopos leucotos

Baltnugaris genys | Dendrocopos leucotos

Į viršų

Baltnugaris genys (lot. Dendrocopos leucotos, angl. White-backed Woodpecker, vok. Weißrückenspecht) - geninių (Picidae) šeimos paukštis. Patino viršugalvis raudonas. Pakaušis ir nugaros viršutinė dalis juodi. Nugaros apatinė pusė balta. Nuo žiočių kampo eina juodi „ūsai", kurie gerklės šonuose susilieja su juoda juostele. Sparnai su juodai baltomis juostelėmis. Pilvinė pusė balta, rusvo atspalvio. Šonai gelsvi, išmarginti išilginiais juodais dryželiais. Pauodegio raudona spalva, palaipsniui šviesėdama, eina net iki krūtinės. Patelės viršugalvis juodas. Jauniklių viršugalvis ir pauodegys neryškiai raudoni. Mėgsta subrendusius lapuočių medynus.

Dirvoninis kalviukas | Anthus campestris

Dirvoninis kalviukas | Anthus campestris

Į viršų

Dirvoninis kalviukas (lot. Anthus campestris, angl. Tawny Pipit, vok. Brachpieper) - kielinių (Motacillidae) šeimos nedidelis paukštis, priklausantis kalviukų genčiai. Paplitęs Europos vidutinio klimato juostoje, dalyje Azijos bei šiaurės vakarų Afrikoje. Migruojantis paukštis, žiemoja Afrikoje ir Indijos subkontinente. Ilgis apie 16 cm, išskleistais sparnais - apie 27 cm. Svoris - apie 23 g. Deda 4-5 maždaug 21x16 mm dydžio baltus su gelsvu atspalviu taškuotus kiaušinius. Peri 13-14 dienų. Jaunikliai lizde praleidžia apie 14 dienų.

Geltongalvė kielė | Motacilla citreola

Geltongalvė kielė | Motacilla citreola

Į viršų

Geltongalvė kielė (lot. Motacilla citreola, angl. Citrine Wagtail) - kielinių (Motacillidae) šeimos paukštis. Arealas suskaidytas. Paplitusi Eurazijoje nuo rytinės Baltijos jūros pakrantės iki Viliujo aukštupio. Šiaurėje arealas siekia arktines platumas, Obės, Jenisėjaus žemupį. Pietinė arealo riba eina Pečioros aukštupiu, Obės, Jenisėjaus vidurupiu. Kita arealo dalis yra tarp Maskvos srities ir Didžiojo Chingano kalnų. Šis arealas pietuose eina iki Tian Šanio, Pamyro, Altajaus, Hindukušo, Himalajų, Volgos vidurupio. Žiemoja arealo pietinėje dalyje, taip pat Indijoje, Šiaurės Afrikoje. Kartais užskrenda, yra pastebėtų perinčių geltongalvių kielių (Žuvinte). Čia lankosi porūšis Motacilla citreola werae. Geltongalvė kielė didesnė už geltonąją kielę ir nuo jos skiriasi pilka nugara. Patino galva ir kaklas ryškiai geltoni, nugara pilka, antuodegis juosvas. Plunksnų kraštai balsvi. Patelės galva gelsvai žalsva, o pagurklyje nėra dėmių. Sveria 14-24 g. Gyvena pelkėtose vietovėse, nendrėmis apaugusiose aukštapelkėse, užpelkėjusiose viksvinėse pievose. Per migraciją laikosi apaugusiose ežerų ir upių pakrantėse. Skraido grupėmis, mėgsta tupėti ant aukštesnių žolių, krūmų. Lizdą suka ant žemės arba kupstuose iš žolės stiebų, gerai užmaskuoja. Kiaušinius deda gegužę. Dėtį sudaro nuo 4 iki 7 šviesūs, rudai pilki su tamsiomis dėmėmis kiaušiniai. Peri 13-14 dienų. Veda vieną vadą. Geltongalvė kielė minta daugiausia vabzdžiais, jauniklius maitina lervomis, drugiais, vabalais

Ūsuotoji zylė | Panurus biarmicus

Ūsuotoji zylė | Panurus biarmicus

Į viršų

Ūsuotoji zylė (lot. Panurus biarmicus, angl. Bearded Tit, vok. Bartmeise) - timalinių (Timaliidae) šeimos paukštis. Patino viršugalvis ir kaklas pilki. Nugara, antuodegis ir uodega ryškiai rudi. Sparnai juosvai rusvi. Nuo snapo pamato ir akių žemyn eina trikampė juoda dėmė „ūsai". Apatinė pusė šviesiai rausva, pauodegys juodas. Snapas geltonas. Kojos juodos. Patelių galva rusva, be „ūsų". Jaunikliai blankesnių spalvų negu patelė, nugara juosvai ruda. Aptinkama ištisus metus. Gyvena tankiuose nendrynuose. Lizdą suka nendrėse. Deda 5-7 gelsvai baltus kiaušinius, išmargintus juodai rudais taškeliais ir brūkšneliais. Peri 12-13 dienų. Jaunikliai lizdą palieka dar po 15-16 dienų. Išveda dvi vadas.

4 (I) kategorija

Mažasis baublys | Ixobrychus minutus

Mažasis baublys | Ixobrychus minutus

Į viršų

Mažasis baublys (lot. Ixobrychus minutus, angl. Little Bittern, vok. Zwergdommel) - garninių (Ardeidae) šeimos paukštis. Nuo didžiojo baublio skiriasi mažesniu ūgiu ir spalva. Tai sutemų ir naktinis paukštis. Patino viršugalvis, nugara, pečiai, antuodegis, uodega juoda, metalo blizgesio. Kitos kūno dalys šviesiai pilkai rusvos. Pagurklyje ir krūtinės šonuose yra išilginės rudos dėmės. Snapas gelsvai žalias, kojos žalios. Patelės nugarinė pusė juosvai ruda. Skruostai ir kaklo šonai rudi. Kaklo priekis, krūtinė ir pilvas šviesiai rusvi su neryškiais tamsesniais išilginiais dryžiais. Jaunikliai panašūs į patelę, bet rudesni, labiau dėmėti. Veisimosi laikotarpiu mažųjų baublių patinai šaukia kimiu „pumb...pumb", „vuur, vurr", o kitu laiku greitai „ke-ke-ke". Ištikus pavojui slepiasi žolių tankmėje vertikaliai išsitiesdamas, todėl lengvai užsimaskuoja ir primena sausą stuobrį. Vikriai laipioja šakomis ir po nendres. Skrenda lengvai, bet pabaidytas greit tupia į tankumynus. Mėgsta gausiai apaugusius įvairius vandens telkinius. Lizdą krauna ant nendrių stiebų, apie 20-50 cm virš vandens. Tačiau kartais lizdą įsirengia ir krūmuose. Deda 5-6 baltus matinius kiaušinius. Gegužės pabaigoje - birželio mėnesiais peri 16-19 dienų. Jaunikliai lizde išbūna iki 55 dienų, todėl išveda tik vieną vadą. Minta smulkiomis žuvimis, įvairiais vandens vabzdžiais.

Didysis baltasis garnys | Egretta alba

Didysis baltasis garnys | Egretta alba

Į viršų

Didysis baltasis garnys (lot. Egretta alba, sin. Ardea alba, Casmerodius albus, angl. Great White Egret, White Heron, Common Egret, vok. Silberreiher) - garninių (Ardeidae) šeimos paukštis. Visas baltas. Pakaušio ir pagurklio plunksnos truputį pailgėjusios. Vasarą nugaros plunksnos būna puošnios su plačiomis vėtyklėmis ir ilgesnės už uodegą. Snapas juodas, tik pagrindas geltonas. Gyvena pietiniuose kraštuose, retkarčiais užklysta ir į Lietuvą.

Vidutinis dančiasnapis | Mergus serrator

Vidutinis dančiasnapis | Mergus serrator

Į viršų

Vidutinis dančiasnapis (lot. Mergus serrator, angl. Red-breasted Merganser, vok. Mittelsäger) - žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Lietuvoje veisimosi metu retas.



Liepsnotoji pelėda | Tyto alba

Liepsnotoji pelėda | Tyto alba

Į viršų

Liepsnotoji pelėda (lot. Tyto alba, angl. Barn Owl, vok. Schleiereule) - liepsnotųjų pelėdų (Tytonidae) šeimos paukštis. Pasaulyje ši pelėdų rūšis turi 35 porūšius, kurie skiriasi dydžiu, spalva ir kitais požymiais. Praėjusio amžiaus pabaigoje ši pelėdų rūšis pradėjo plisti ir Lietuvoje. Lietuva yra šiaurės rytinis liepsnuotųjų pelėdų išplitimo arealo pakraštys. Jos maždaug vidutinės pelėdos dydžio. Kūnas 33-39 cm, išskėsti sparnai 80-95 cm, svoris 290-460 g. Patelės už patinėlius ir svoriu ir dydžiu yra šiek tiek stambesnės. Liepsnotąją pelėdą nuo kitų pelėdų galima atskirti iš skruostų, kurie labai primena širdies formą ir yra balti bei truputį dėmėti. Snapas silpnokas, kojos ilgokos. Papilvė ryškiai balta. Nugarėlė, sparnai tamsiai geltoni. Gyvena 5-10 metų, bet maksimaliai jos yra išgyvenę iki 21 metų. Gyvena palei laukų pakraščius, šalia kelių, paupiuose ir aukštesnėmis žolėmis apaugusiuose miškų pakraščiuose. Ypač mėgsta gyventi kur yra ganyklos, laukai su nenupjautos žolės ruožais, ypač augančia paprastąja šunažole, kalvotu reljefu ir didele graužikų populiacija, ypač pelėnų, kurie pasirenka apsigyventi tokias vietas. Veisimosi metu gyvena atviroje gamtoje, mėgsta apsigyventi vienkiemiuose, kur yra daržinės ar panašūs statiniai, pelkėta vandens telkinio pakrantė. Pamatyti ją galima dieną, bet geriausias metas temstant. Deda 4-7 kiaušinius. Jų inkubacija 30 dienų. Jaunikliai pilnai apsiplunksnuoja per 50 dienų. Minta pelėmis, pelėnais, kirstukais.

Pelėdikė | Athene noctua

Pelėdikė | Athene noctua

Į viršų

Pelėdikė (Athene noctua, angl. Little Owl, vok. Steinkauz) - pelėdinių (Strigidae) šeimos paukštis. Tai Lietuvoje reta pelėdų rūšis, kuri gyvena parkuose ir soduose. Kūnas apie 15-18 cm dydžio, sveria apie 150 g. Nugarinė pusė pilkai rusva, galva su išilginėmis šviesiomis dėmelėmis, ant pečių matyti apvalios baltos dėmės. Skruostų diskas apačioje susilieja su kaklo plunksnomis, balzganas. Kojos apaugusios retomis plunksnomis, o pirštai tik šereliais. Snapas gelsvas, nagai juodi.

Mėlyngurklė | Luscinia svecica

Mėlyngurklė | Luscinia svecica

Į viršų

Mėlyngurklė (lot. Luscinia svecica, angl. Bluethroat, vok. Blaukehlchen) - musinukinių (Muscicapidae) šeimos žvirblinis paukštis. Anksčiau buvo priskiriama strazdinių (Turdidae) šeimai. Patinas lengvai atskiriamas pagal mėlyną krūtinės plotą, kuris apatinėje dalyje atskirtas juoda ir ryškiai ruda juostelėmis, pilvas baltas. Nugarinė pusė pilkai rusva. Antuodegis rudesnis. Viršugalvis išmargintas juosvomis dėmelėmis. Virš akies palšas antakis. Uodegos didesnė dalis ryškiai ruda. Gerklė ir pagurklis mėlynos spalvos, dažniausiai su balta ar ruda dėme viduryje. Patelė dažniausiai be mėlynos spalvos, gerklė ir krūtinė balsvos su juosvomis dėmelėmis. Aptinkama balandžio - rugpjūčio mėnesiais. Gyvena vandenų pakraščių krūmuose. Lizdą krauna gegužės mėnesį ant žemės, gerai paslepia. Dėtyje būna 5-6 žalsvai pilki, išmarginti rusvomis dėmėmis kiaušiniai. Peri 13 dienų. Išsiritę jaunikliai lizde išbūna apie 13 dienų.

Sodinė starta | Emberiza hortulana

Sodinė starta | Emberiza hortulana

Į viršų

Sodinė starta (lot. Emberiza hortulana, angl. Ortolan Bunting, vok. Ortolan) - startinių (Emberizidae) šeimos paukštis. Dydis 80-95 mm. Patino galvos ir kaklo viršus pilkas, rusvo atspalvio. Nugarinė dalis ryškiai ruda, su tamsiomis dėmėmis. Apatinė kūno dalis rūdžių spalvos, šonai šviesesni. Patelės yra blankesnių spalvų nei patinai. Gyvena nedideliuose miškeliuose, laukuose.

Pilkoji starta | Miliaria calandra

Pilkoji starta | Miliaria calandra

Į viršų

Pilkoji starta (lot. Miliaria calandra, sin. Emberiza calandra, angl. Corn Bunting, vok. Grauammer) - startinių (Emberizidae) šeimos paukštis. Kūno ilgis 18 cm, svoris 42-64 g. Kūno viršutinė pusė pilkai rusva, išmarginta išilginėmis tamsiomis dėmėmis. Gerklė, krūtinė ir pilvas balsvi su rusvomis išilginėmis dėmelėmis. Snapas ir kojos gelsvi. Lietuvoje dažna, šiauriniuose rajonuose retesnė. Gyvena laukuose, pakelėse. Lizdą suka ant žemės tarp žolių. Dėtyje 5-6 balsvi ar rausvi kiaušiniai, išmarginti dėmelėmis ir vingiuotais brūkšneliais. Peri 12-13 dienų. Po 9-10 dienų jaunikliai lizdą palieka. Išveda dvi vadas. Minta įvairiomis sėklomis, rečiau vabzdžiais.

5 (Rs) kategorija

Pilkoji žąsis | Anser anser

Pilkoji žąsis | Anser anser

Į viršų

Pilkoji žąsis (lot. Anser anser, angl. Greylag Goose, vok. Graugans) - žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Negausiai peri visoje Lietuvos teritorijoje.




Didysis dančiasnapis | Mergus merganser

Didysis dančiasnapis | Mergus merganser

Į viršų

Didysis dančiasnapis (lot. Mergus merganser, angl. Common Merganser) - žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Aptinkama visame krašte. Paplitę Europoje, Šiaurės Amerikoje, šiaurinėje Azijoje. Tai stambūs paukščiai - atstumas tarp išskleistų sparnų 78-94 cm. Patelę nuo patino galima atskirti pagal galvą - patelės ji ruda, su kuodu, patino - juoda, blizgi, be kuodo. Minta žuvimi, moliuskais ir vėžiagyviais, jauniklių pagrindinis maistas - vandens vabzdžiai.

Griežlė | Crex crex

Griežlė | Crex crex

Į viršų

Griežlė (lot. Crex crex, angl. Corn Crake, vok. Wachtelkönig) - vištelinių (Rallidae) šeimos paukštis, vienintelis griežlių (Crex) gentyje. Maždaug perpus mažesnė už kurapką, kūno ilgis 23 cm, sveria 130-190 gr. Kūno viršus rusvas, žemės spalvos, išmargintas tamsiomis išilginėmis dėmėmis. Apačia margai pilkšva. Sparnai ryškiai rudi, iš jų bene lengviausiai pažinti skrendančią griežlę. Tačiau priversti ją pakilti labai sunku, nes persekiojama ji pirmiausiai naudojasi greitomis kojomis. Bėgioja labai greitai, vikriai ir žolių tankynėse jaučiasi žymiai geriau, negu ore. Lietuvoje pasirodo gegužės pradžioje. Ten kur griežlės apsigyvena nuo vakaro iki vėlaus ryto be paliovos girdėti jų griežiantis garsas „dre-dre, dre-dre", kurį patinas paeiliui kartoja keliasdešimt kartų. Žmonės labai vykusiai pamėgdžioja griežlių balsą posakiu: „krės, krės varškės, o kam, vaikam, kokiem, mažiem". Griežlių griežimą galima girdėti iki liepos vidurio. Lizdą suka tarp aukštų žolių, vidų iškloja sausomis žolėmis. Deda 8-11 žalsvai balsvus, išmargintus violetiniais bei rusvais taškeliais kiaušinius. Peri 16-18 dienų. Jaunikliai apaugę juodais, blankiai rausvais pūkais, balta snapo viršūnė. Jaunikliai greitai auga, būna vikrūs, todėl netrukus palieka lizdą. Griežlė lesa bestuburius gyvūnus: vabzdžius, lervas, moliuskus, sliekus. Rečiau jų racione pasitaiko augalų sėklų, žolių, įvairių lapelių. Išskrenda spalio mėnesį, žiemoja Afrikoje. Skrenda sunkiai ir lėtai, nuleidusios žemyn savo ilgas kojas, o paskridusius kelis šimtus metrų vėl slepiasi žolėse. Daug šių paukščių žūva kelionių metu, bet ypač jos nukenčia per šienapjūtę, nes peri per pačią šienapjūtę.

Pilkoji gervė | Grus grus

Pilkoji gervė | Grus grus

Į viršų

Pilkoji gervė, arba gervė (lot. Grus grus, angl. Common Crane, vok. Kranich) - gervinių (Gruidae) šeimos labai atsargus ir baikštus paukštis. Tai už gandrą didesnis, ilgesnio kaklo ir ilgesnių kojų paukštis. Kūnas šviesiai pilkos spalvos. Kakta, snapo pamatas, pagurklis, sprandas ir sparnų galai juodi. Skruostai ir kaklo šonai balti. Ant pečių auga lenktos ir garbanotos plunksnos, kurios uždengia uodegą. Pakaušyje plika oda ryškiai raudona. Snapas rusvas. Kojos juodos. Jaunikliai pilkai rusvi. Gyvena pelkėse, miškų raistuose. Lizdą krauna ant žemės, ant sausesnio kupsto, toliau nuo žmonių, paslepia jį tarp nendrių ir krūmokšnių. Deda du kiaušinius, kurie pilkai žalsvos spalvos ir su didelėmis neryškiomis dėmėmis. Patelė peri apie 30 dienų, tuo metu patinas ją saugo. Šiuo metu Lietuvoje perinčių porų yra virš tūkstančio. Maistas - sėklos, vabzdžiai, moliuskai, sliekai, varlės, pelės.

Plėšrioji medšarkė | Lanius excubitor

Plėšrioji medšarkė | Lanius excubitor

Į viršų

Plėšrioji medšarkė (lot. Lanius excubitor, angl. Great Grey Shrike, vok. Raubwürger) - medšarkinių (Laniidae) šeimos paukštis. 24-25 cm dydžio, sveria 50-70 g, sparnų plotis išskleidus - 30-36 cm. Kakta ir nugarinė pusė pilkos, pečiai, uodegos kraštai ir apatinė pusė baltos spalvos. Per akis eina juoda juostelė. Sparnai su dviem baltomis juostelėmis. Lizdą suka medžiuose, krūmuose. Deda 3-7 kiaušinius, kurie išmarginti pilkai rudomis ir pilkomis dėmelėmis. Peri 15 dienų. Jaunikliai lizde išbūna apie 19 dienų. Maitinasi vabzdžiais, įvairiais smulkesniais stuburiniais gyvūnais, stambesnį grobį pasmeigia ant aštrių šakų. Mėgsta tupėti ant medžių, laidų. Balsas grubus, truputį panašus į šarkos „ček-ček..." Lietuvos plėšriųjų medšarkių populiacija 1999 - 2001 metais buvo 100-150 paukščių.