Grybai



Loading




0 (Ex) kategorija

Kopinis mėšlagrybis | Coprinus dunarum

Ilgakotė mikrostoma | Microstoma protracta

Paprastasis taukius | Sarcosoma globosum

1 (E) kategorija

Blyškusis baravykas | Boletus impolitus

Kislusis baravykas | Boletus pulverulentus

Kartusis baravykas | Boletus radicans

Kartusis baravykas (lot. Boletus radicans) - baravykinių (Boletaceae) šeimos, baravykų (Boletus) genties grybų rūšis. Augimo vieta: parkai, lapuočių miškai, ypač kalkingi ąžuolynai su skroblu, liepa. Auga vasarą, rečiau rudenį. Kotas šakniškai nusmailėjęs, trama karti, melsvėjanti. Vaisiakūniai dideli, mėsingi. Kepurėlė užauga iki 25 cm skersmens, pilka, gelsvai rusva, gelsvai pilka. Vamzdeliai nešvariai gelsvi, poros pilkos, geltonos, paspaudus mėlynuoja. Kotas per vidurį išsipūtęs iki 8 cm storio, pamatinėje dalyje šakniškai nusmailėjęs, su rusvu tinkleliu. Trama geltona, perlaužus mėlynuoja, kartaus skonio. Sporos 9-17×4,5-6 μm. Būdingi požymiai: poros pilkos, geltonos, kotas pilviškai sustorėjęs, pamatinėje dalyje nusmailėjęs, baigiasi rizoidais. Auga pavieniui, lapuočių miškuose, ypač kalkinguose, molinguose ąžuolynuose. Dėl kartaus skonio nevalgomas. Retai randamas. Saugomas.

Baltasis godūnas | Choiromyces meandriformis

Kimininis žemlielys | Geoglossum sphagnophilum

Didysis kuokas | Gomphus clavatus

Auksaspalvis minkštenis | Hapalopilus salmonicolor

Geltonžvynė guotė | Hygrophorus chrysodon

Kietoji guotė | Hygrophorus penarius

Kietoji guotė (lot. Hygrophorus penarius) - guoteninių (Hygrophoraceae) šeimos, guočių (Hygrophorus) genties grybų rūšis. Radavietės: lapuočių miškai, ypač ąžuolynai su skroblo, liepos priemaiša, parkai. Auga vasarą, rudenį. Vaisiakūniai balsvai gelsvi, kietos konsistencijos. Vaisiakūniai mėsingi, vidutinio dydžio. Kepurėlė 4-8 (12) cm skersmens, iškili, vėliau - išgaubta, paplokščia, su buku gūbreliu, mėsinga, balsva, sena - gelsva, dramblio kaulo spalvos. Lakšteliai reti, stori, balti, nuaugtiniai. Kotas 3-6 (8)×1-2 cm, pamatinėje dalyje nusmailėjęs, baltas, kreminis, prie lakštelių baltai plaušuotas, taškuotas. Trama balta, kieta, be ypatingo kvapo, malonaus skonio. Sporos 6-9×4-5 μm. Būdingi požymiai: masyvūs, baltos, kreminės spalvos vaisiakūniai, dygsta tik lapuočių miškuose, mėgsta kalkingus ąžuolynus. Auga pavieniui ar po kelis vaisiakūnius, mėgsta atviresnes, nepavėsingas vietas. Šilumamėgė. Reta. Valgoma.

Juosvoji guotenė | Hygrocybe ovina

Kamštinis skylenis | Inonotus dryadeus

Nuosėdinė žvynabudėlė | Lepiota cortinarius

Juodažvynė žvynabudėlė | Lepiota hystrix

Rausvarudė žvynabudėlė | Lepiota fuscovinacea

Lelijinė žvynabudėlė | Lepiota lilacea

Balsvoji žvynabudėlė | Lepiota subalba

Trispalvė meškabudė | Leucopaxillus compactus

Trispalvė meškabudė (lot. Leucopaxillus compactus, sin. L. tricolor) - baltikinių (Tricholomataceae) šeimos, meškabudžių (Leucopaxillus) genties grybų rūšis. Radavietės: lapuočių miškai, kalkingi dirvožemiai. Auga vasarą, rudenį. Kepurėlė masyvi, išgaubta, kotas sustorėjęs, sporos apmiloidinės. Vaisiakūniai dideli, masyvūs, mėsingi. Kepurėlė 10-15 (25) cm skersmens, jauna - pusiau apvali, vėliau - paplokščia, iškili, mėsinga, matinė, plaušuota, žalsvai gelsvai dėmėta, baltai ochrinės spalvos, kraštai užsirietę žemyn. Lakšteliai siauri, labai tankūs, gelsvai žalsvi, priaugtiniai. Kotas 8-10×1,5-4,5 cm, baltai plaušuotas, kietas, baltas, gelsvas, kartais ties pamatu gumbiškai sustorėjęs. Trama stora, tampri, balta, nekarti, nemalonaus kvapo. Sporos 6-9×4-5,5 μm. Būdingi požymiai: stambūs, žalsvai gelsvos spalvos vaisiakūniai, kotas storas, auga tik klakingame dirvožemyje, šilumamėgiai. Auga pavieniui, po kelis vaisiakūnius. Labai reta, saugoma. Mitybinė vertė nežinoma, kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad valgoma. Aptikta tik Verkių regioninio parko miškuose.

Juosvasis minkštūnis | Melanoleuca turrita

Šuniškoji poniabudė | Mutinus caninus

Smiltyninis ausūnis | Peziza ammophila

Smiltyninis ausūnis (lot. Peziza ammophila) - ausūninių šeimos grybų rūšis. Vaisiakūniai smulkūs, nedideli, iki 4 cm skersmens. Jauni yra rutuliški, vėliau - atsiveria taurės, piltuvo formos vaisiakūniu, kurio pamatinė dalis kotiškai nusmailėjusi, 1-2 cm ilgio, pasinėrusi į substratą. Apatinė pusė gelsva, aplipusi smėlio smiltelėmis. Trama plona, trapi, be ypatingo kvapo ir skonio. Sporos 13-16 x 6-9 μm. Būdingi požymiai: auga tik kopose, vaisiakūniai geltonai rudos spalvos. Auga vasarą, rudenį pavieniui, grupelėmis. Nevalgomas.

Hadriano poniabudė | Phallus hadriani

Ąžuolinis pintenis | Piptoporus quercinus

Tikrasis juodbaravykis | Porphyrellus porphyrosporus

Tikrasis juodbaravykis (lot. Porphyrellus porphyrosporus) - baravykinių (Boletaceae) šeimos, juodbaravykių (Porphyrellus) genties grybų rūšis. Radavietės: Lapuočiai ir mišrieji miškai. Auga vasarą, rudenį. Kepurėlės paviršius aksomiškas, senų grybų suaižėjęs, suskeldėjęs. Vaisiakūniai masyvūs, mėsingi, niūrios išvaizdos. Kepurėlė užauga iki 12-15 cm skersmens, matinė, aksomiška, nešvariai juosvai pilkai ruda, alyviškai ruda, sena - suaižėjusi, įtrūkusi trama žalsva, pakraštėliai paspaudus pažalsvėja. Vamzdeliai nešvariai rusvi, jaunų grybų poros - pilkšvos, vėliau - žalsvai rusvos, galiausiai - juodai rudos. Kotas 5-10 (12) cm ilgio ir iki 3,5 cm storio, kepurėlės spalvos, plaušuotas. Sporos 12-16×5-6,5 μm. Būdingi požymiai: trama pilkšva, perlaužta ar perpjauta parausta, vėliau įgauna žalsvai melsvą ar net juodą atspalvį, bjauroko kvapo ir skonio. Auga pavieniui, retas. Žemaitijos nacionaliniame parke žinomos kelios augimvietės ir viena Raseinių rajono miškuose.

Dubioji laibė | Pseudoomphalina compressipes

Gyslotoji krempliabudė | Rhodotus palmatus

Šiurkštusis grybliežuvis | Trichoglossum hirsutum

Aitrusis baltikas | Tricholoma sciodes

Aitrusis baltikas (lot. Tricholoma sciodes) - baltikinių (Tricholomataceae) šeimos, baltikų (Tricholoma) genties grybų rūšis. Radavietės: lapuočių miškai. Auga vasarą, rudenį. Kepurėlė pilkai rusva, violetinio atspalvio. Vaisiakūniai nedideli. Kepurėlė 3-8 cm skersmens, jauna - kūgiška, vėliau - paplokščia, su gūbreliu, plaušuota, žvynuota, sausu oru smulkiai suskeldėjusi, tamsiai pilka, pilkai rusva, violetinio atspalvio. Lakšteliai tankūs, pilkšvi, priaugtiniai. Kotas 3-8 (11)×0,5-2 cm, baltas, pilkas, kartais rusvo atspalvio, prie lakštelių plaušuotas, žemiau lygus. Trama pilkšva, kieta, nemalonaus kvapo, kartaus skonio. Sporos 6-8×5-6 μm. Būdingi požymiai: auga pavieniui arba nedidelėmis grupelėmis ir tik lapuočių miškuose. Nevalgomas, silpnai nuodingas.

2 (V) kategorija

Dulkančioji krenklė | Asterophora lycoperdoides

Dulkančioji krenklė (lot. Asterophora lycoperdoides) - kupstabudinių (Lyophyllaceae) šeimos, krenklių (Asterophora) genties grybų rūšis. Radavietės: negyvi ūmėdžių, piengrybių vaisiakūniai. Auga vasarą, rudenį. Grybai, augantys ant kitų negyvų grybų, dažniausiai ant ūmėdžių. Vaisiakūniai smulkučiai. Kepurėlė 1-2 cm skersmens, jauna - pusiau apvali, vėlaiu - paplokščiai išgaubta, balta, lyg miltuota, galiausiai paruduoja (nuo chlamidosporų), sutrūkinėja, pakraščiai užsilenkę žemyn. Lakšteliai reti, stori, siauri, išnykstantys, arba būna tik jų elementai. Kotas 0,5-3×0,3-0,5 cm, dažniausiai sulinkęs, baltas, pūkuotas. Trama plona, balva, trapi, nemalonaus miltų kvapo. Sporos 5-6×3-4 μm, lygiasienės, chlamidosporos karpotos, kampuotos, rudos, 13-20 (25)×12-20 μm. Būdingi požymiai: auga tik ant negyvų vaisiakūnių, dažniausiai ūmėdžių, piengrybių. Šilumamėgė. 1975 m. Minčios girininkijoje (Utenos raj.) aptikta net ant 40 blunkančiosios ūmėdės vaisiakūnių. Nevalgoma.

Pilkoji baravykpintė | Boletopsis grisea

Bronzinis baravykas | Boletus aereus

Bronzinis baravykas (lot. Boletus aereus) - baravykinių (Boletaceae) šeimos, baravykų (Boletus) genties grybų rūšis. Radavietės: ąžuolynai, miškai su ąžuolo priemaiša. Auga vasarą, rečiau rudenį. Juosvos bronzinės spalvos vaisiakūniai. Vaisiakūniai dideli, mėsingi. Kepurėlė užauga iki 30 cm skersmens, Lietuvoje rasta tik iki 15 cm skersmens, tamsiai juosvai ruda, tamsiai ruda, bronzinė matinė. Vamzdeliai pilkšvi, iki 3 cm ilgio. Kotas iki 12 cm ilgio ir 5 cm storio, šiek tiek šviesesnis nei kepurėlė, su tinkleliu. Trama balta, įpjauta spalvos nekeičia, malonaus kvapo ir skonio. Sporos 12-15 μm. Būdingi požymiai: kepurėlė tamsiai rudos spalvos, bronzinio atspalvio, šviesesnės spalvos nei kotas. Skanus. Labai retas. Vertingumu tolygus baravykui. Auga lapuočių miškuose, mėgsta kalkingus ąžuolynus.

Fechtnerio baravykas | Boletus fechtneri

Fechtnerio baravykas (lot. Boletus fechtneri) - baravykinių (Boletaceae) šeimos, baravykų (Boletus) genties grybų rūšis. Radavietės: žolėti, kalkingi, reti, šviesūs ąžuolynai. Auga vasarą, rudenį. Jauni vaisiakūniai geltoni, gelsvi, kotas ties viduriu raudonai rožinis. Vaisiakūniai dideli. Kepurėlė 5-12 (15-20) cm skersmens, mėsinga, matinė, gelsvai pilka, pilka, rusvai pilka, paspaudus ruduoja. Vamzdeliai iš pradžių gelsvi, vėliau auksiškai geltoni, paspaudus mėlynuoja. Kotas 8-12×2-5 cm, geltonas, vėliau - gelsvai pilkas, per vidurį raudonai rožinis, tinklelis silpnai išsivystęs. Trama gelsva, geltona, perlaužus mėlynuoja, ilgainiui išblunka iki nešvariai gelsvos spalvos, be ypatingo kvapo ir skonio. Sporos 8-15×5-6,5 μm. Būdingi požymiai: vamzdeliai geltoni, trama geltona, įpjauta mėlynuoja, auga tik žolėtuose ąžuolynuose. Dygsta grupelėmis. Valgomas. Šilumamėgis, auga šiltomis, drėgnomis vasaromis.

Ryškioji gražiataurė | Caloscypha fulgens

Pilkoji voveraitė | Cantharellus cinereus

Pilkoji voveraitė (Cantharellus cinereus) (sin. pilkasis trimitėlis Pseudocraterellus cinereus) - voveraičių (Cantharellus) genties grybų rūšis. Kepurėlė 3-5 cm skersmens, piltuvėlio su skiauterėtais kraštais formos, nuo pilkos, pelenų ar pilkai rudos iki rudai juodos spalvos. Apatinė pusė klostėta, tik senų grybų šiek tiek raukšlėta, pilka, kreminė, švelnaus melsvo atspalvio. Grybo kotas 4-7 cm ilgio ir 0,5-0,8 cm storio, kepurėlės spalvos. Trama blyški, tampri, vaisių kvapo. Sporos 8-10 x 4-6 μm. Būdingi požymiai: kepurėlė skiauterėta, senų kepurėlių himenoforas nežymiai raukšlėtas su baltu apnašu. Auga vasarą, rudenį. Auga grupėmis, drėgnuose, žolėtuose lapuočių, mišriuose miškuose. Valgoma, menkavertė.

Lazdyninis kelmenis | Dichomitus campestris

Žalsvoji gijabudė | Entoloma incanum

Melsvoji gijabudė | Entoloma madidum

Trogo virvuotė | Funalia trogii

Apskritasporis bobausis | Gyromitra sphaerospora

Rausvoji šeriapintė | Junghuhnia collabens

Aitriakvapis piengrybis | Lactarius acerrimus

Juodasis piengrybis | Lactarius lignyotus

Skroblyninis raudonviršis | Leccinum carpini

Skroblyninis raudonviršis (lot. Leccinum carpini, sin. L. griseum) - baravykinių (Boletaceae) šeimos, raudonviršių (Leccinum) genties grybų rūšis. Radavietės: lapuočių miškai, po skroblais, lazdynais, ąžuolais. Auga vasarą, rudenį. Vaisiakūniai smulkesni nei kitų raudonviršių, kepurėlė pilkai ruda. Vaisiakūniai nedideli. Kepurėlė 5-10 cm, retai 15 cm skersmens, matinė, raukšlėta, kartais suskeldėjusi, nešvariai pilkai ruda, žalsvai juosvai ruda. Vamzdeliai pilkšvi, poros balsvos. Kotas 5-15×1-3 cm, baltas, apaugęs baltai rudais plaušeliais, pamatinėje dalyje mėlynai ar žaliai dėmėtas. Trama balta, perpjauta pasidaro violetiškai rudai juoda. Sporos 15-20 (24)×4-7 μm. Būdingi požymiai: kotas baltas, rudai plaušuotas. Auga lapuočių, mišriuosiuose miškuose su skroblo priemaiša, pavieniui ar grupelėmis. Mėgsta derlingą, kalkingą dirvą. Valgomas, nedažnas.

Kelminis žalialakštis | Melanophyllum eyrei

Geltonasis kiškiaausis | Otidea onotica

Tamsiarudė kempinė | Phellinus nigrolimitatus

Šakotoji skylėtbudė | Polyporus umbellatus

Medūzgalvė trapiabudė | Psathyrella caput - medusae

Auksaspalvis šakočius | Ramaria aurea

Salierinis baltikas | Tricholoma apium

Salierinis baltikas (lot. Tricholoma apium) - baltikinių (Tricholomataceae) šeimos, baltikų (Tricholoma) genties grybų rūšis.

Bačo baltikas | Tricholoma batschii

Parazitinis aksombaravykis | Xerocomus parasiticus

Parazitinis aksombaravykis (lot. Xerocomus parasiticus, sin. Boletus parasiticus) - baravykinių (Boletaceae) šeimos, aksombaravykių (Xerocomus) genties grybų rūšis. Radavietės: gyvos paprastosios ankštenės (Scleroderma citrinum) vaisiakūniai. Auga vasarą ir rudenį. Parazitas, augantis ant paprastosios ankštenės. Vaisiakūniai nedideli. Kepurėlė 3-7 cm skersmens, aksomiška, matinė, blyškiai žalsvai geltona, gelsvai ruda, geltonai ruda. Vamzdeliai geltoni, vėliau - žalsvai geltoni, sunkiai nuo kepurėlės atplėšiami, poros vamzdelių spalvos. Kotas 3-7×0,5-1 cm, gelsvas, rausvai geltonas, į pamatą smailėjantis. Trama pilkšva, gelsvai pilka, nekarti, silpno grybų kvapo. Sporos 11-18 (22)×4-5,5 μm. Būdingi požymiai: vaisiakūniai nedideli, trama spalvos nekeičia. Auga miškuose, parkuose, soduose, kaip parazitas. Labai retas, nevalgomas, nors kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad valgomas. Šilumamėgis.

3 (R) kategorija

Dvisluoksnis vingiaporis | Abortiporus biennis

Dėmėtasis baravykas | Boletus erythropus

Dėmėtasis baravykas, perkūnbaravykis (lot. Boletus erythropus) - baravykinių (Boletaceae) šeimos, baravykų (Boletus) genties grybų rūšis. Radavietės: mišrieji miškai su ąžuolo, skroblo, eglės, liepos priemaiša. Auga vasarą ir rudenį, retai pavasarį. Kepurėlė gelsvai žalsvai aksomiška, kotas rausvai dėmėtas. Vaisiakūniai dideli, mėsingi. Kepurėlė 8-20 cm skersmens, žalsvai gelsvai ruda, pilkai žalsvai ruda, juodai aksomiška. Vamzdeliai iki 2,5 cm ilgio, geltoni, poros raudonai rudos, paspaudus staigiai pamėlynuoja. Kotas iki 15 cm ilgio ir 4-5 cm storio. Trama geltona, įspausta staigiai mėlynuoja, po kurio laiko išblunka iki melsvos, be ypatingo kvapo ir skonio. Sporos 11-19×4-6 μm. Būdingi požymiai: panašūs į paąžuolį, bet dėmėtojo kotas dėmėtas, be tinklelio, mėgsta ąžuolų, eglių kaimynystę. Auga pavieniui arba grupelėmis. Mėgsta rūgščią dirvą. Valgomas.

Melsvoji balteklė | Calocybe ionides

Melsvoji balteklė (lot. Calocybe ionides, sin. Rugosomyces ionides) - kupstabudinių (Lyophyllaceae) šeimos, balteklių (Calocybe) genties grybų rūšis. Radavietės: lapuočių miškai. Auga vasarą ir rudenį. Kepurėlė ir kotas melsvai violetinio atspalvio. Vaisiakūniai nedideli. Kepurėlė 3-5 cm skersmens, paplokščia, įdubusi, matinė, violetinė, rusvai mėlynai violetinė, paviršius šiurkštokas. Lakšteliai balti, kreminiai, tankūs, priaugtiniai. Kotas 3-5×0,5-1 cm, plaušuotas, kepurėlės spalvos. Trama balta, violetinio atspalvio, plona, miltų kvapo, nekarti. Sporos 5-6×3-4 μm. Būdingi požymiai: vaisiakūniai melsvi, miltų kvapo, auga pavieniui, lapuočių miškuose, kalkingo dirvožemio indikatorius. Auga lapuočių miškuose, mėgsta ąžuolo, liepos, skroblo kaimynystę. Valgoma, menkavertė, bet pernelyg gležna, liestis prie jos nederėtų.

Piestinis pirštūnis | Clavariadelphus pistillaris

Ąžuolinė kepena | Fistulina hepatica

Ąžuolinė kepena (Fistulina hepatica) - kempenainių (Fistulinaceae) šeimos grybų rūšis. Vaisiakūniai stambūs, 10-30 cm skersmens, 3-6 cm storio, vienmečiai, minkšti, sultingi, mėsingi, trumpu storu šoniniu kotu prisitvirtinę prie gyvo ąžuolo kamieno. Kepurėlė vėduokliškai pailga, šiek tiek gleivėta, tamsiai rudai raudona. Vamzdeliai iki 1,5 cm ilgio, tarp savęs nesuaugę, šviesiai gelsvi, paspaudus paruduoja. Trama stora, mėsinga, ryškiai raudona, sultinga, su baltomis gyslomis, rūgštoko skonio. Auga birželio - spalio mėnesiais ant senų ąžuolų, kartais ant kelmų, labai retai suaugę po kelis vaisiakūnius. Sukelia rudąjį ąžuolo puvinį. IV kategorijos grybas. Lietuvoje reta. Kitose šalyse mėgstamas grybas.

Rausvoji pintainė | Fomitopsis rosea

Tikrinis blizgutis | Ganoderma lucidum

Kuokštinė grifolė | Grifola frondosa

Krokinis minkštenis | Hapalopilus croceus

Korališkasis trapiadyglis | Hericium coralloides

Ūmėdinė guotė | Hygrophorus russula

Ąžuolinis skylenis | Inonotus dryophilus

Didysis kukurdvelkis | Langermannia gigantea

Didžioji langermanija, milžininis bizdžius arba didysis kukurdvelkis (lot. Langermannia gigantea, vok. Riesenboviste) - pumpotaukšlinių (Lycoperdaceae) šeimos grybas. Gana įdomus grybas, galintis išauginti iki 10 kg sveriantį vaisiakūnį, kuris iš pradžių būna baltas, o sendamas gelsvėja. Jo paviršius apaugęs smulkiais, minkštais plaukeliais arba lygus. Bręstant vaisiakūniui luobelė sutrūkinėja į atskirus gabalus ir grybas pamažu suyra. Auga ganyklose, parkuose, soduose, miškų pakraščiuose. Jauni vaisiakūniai valgomi.

Puslaisvis briedžiukas | Morchella semilibera

Vientisasis skylutis | Perenniporia medulla - panis

Plunksninis raukšliagrybis | Phlebia centrifuga

Skaisčioji raudonpintė | Pycnoporellus fulgens

Auksaviršė ūmėdė | Russula aurata

Auksaviršė ūmėdė (Russula aurea) - ūmėdinių šeimos grybas. Kepurėlė 5-7 cm skersmens, iškili, senų vaisiakūnių netaisyklinga, horizontali, kartais įdubusi, aukso geltonumo, švelniai raudona, vidurys tamsesnis, kartais dėmėta, kraštai lygūs arba vagoti, paviršius blizgantis arba matinis, kartais šiurkštus. Lakšteliai balti, senų grybų gelsvi, tamsesniais pakraščiais, trapūs, platūs, stori, pagrindais suaugę. Kotas 3-7 cm ilgio, 1-2,5 cm storio, jaunų vaisiakūnių plikas, vidus purus, baltas, vėliau geltonas. Trama stangri, balta, švelnaus arba truputį deginančio skonio. Sporos tinkliškai karpuotos, jų masė geltona. Auga liepos - rugsėjo mėnesiais lapuočių ir spygliuočių miškuose. Randama visur, bet negausiai. Geras, valgomas grybas, trečios kategorijos.

Raukšlius kopūstgalvis | Sparassis crispa

Vaisiakūniai gelsvi, senesni rudo atspalvio, apie 10-35 cm skersmens. Šakos susiraukšlėjusios arba susigarbanojusios. Iš tolo visas vaisiakūnis panašus į kalafioro galvą. Trama malonaus skonio ir kvapo. Auga rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais apie spygliuočių medžių kamienus.

Putlioji odapintė | Spongipellis spumeus

Karpotoji kempė | Trametes gibbosa

Kvapnioji kempė | Trametes suaveolens

Krateriškasis taurūnis | Urnula craterium

Bohemiškasis aukšliavarpis | Verpa bohemica

Bohemiškasis aukšliavarpis (lot. Verpa bohemica) - aukšliavarpių genties grybų rūšis. Vaisiakūniai smulkūs. Kepurėlė 2-4 cm aukščio, 2-3 skersmens, kūgiška, varpelio formos, vingiuotai raukšlėta, gelsvai ruda, ruda, pilkai ruda, viršutinė dalis priaugusi prie koto. Kotas 5-10 cm ilgio, 1-1,5 cm storio, plaušuotas ar žvynuotas, tuščiaviduris, jaunų vaisiakūnių balsvas, senų - gelsvas. Trama balsva, trapi, malonaus kvapo ir skonio. Auga balandžio - gegužės mėnesiais lapuočių miškuose, parkuose. Mėgsta kalkingas, molingas dirvas, šlaitus. Pavieniui aptinkami retai. Rastas Vilniaus, Zarasų, Joniškio rajonuose. Grybas III kategorijos. Vienas iš vertingiausių pavasarinių grybų.

Pirštuotasis aukšliavarpis | Verpa conica

Pirštuotasis aukšliavarpis (lot. Verpa conica) - briedžiukinių (Morchellaceae) šeimos grybų rūšis. Kepurėlė 2-3 cm aukščio, 1-2 cm skersmens, varpeliška, viršutinė dalis priaugusi prie koto, nuo šviesiai rudos iki tamsiai rudos spalvos, pakraščiai balsvi, paviršius išilgai vagotas, kraštai laisvi. Kotas 5-10 cm ilgio, 1-1,5 cm storio, cilindriškas, iš pradžių pilnaviduris, vėliau tuščiaviduris, labai trapus, gelsvas, rausvas arba rainas. Trama balsva, vandeninga. Sporos elipsiškos, lygi paviršiumi. Auga balandžio - gegužės mėnesiais lapuočių miškuose, panašiose vietose, kaip ir briedžiukai. Grybas valgomas, ketvirtos kategorijos.

Raudonkepuris aksombaravykis | Xerocomus rubellus

Raudonkepuris aksombaravykis (lot. Xerocomus rubellus, sin. Boletus rubellus) - baravykinių (Boletaceae) šeimos, aksombaravykių (Xerocomus) genties grybų rūšis. Radavietės: lapuočiai, mišrieji miškai, parkai. Auga vasarą ir rudenį. Kepurėlė rusvai raudonas, kotas be tinklelio, ties viduriu raudonas. Vaisiakūniai nedideli. Kepurėlė 3-8 cm skersmens, matinė, šiek tiek aksomiška, ryškiai raudona, rusvai raudona, išblukusi rusvai ruda. Vamzdeliai geltoni, gelsvai žalsvi. Kotas 3-8×1,5-2 cm, prie kepurėlės gelsvai oranžinis, apei vidurį kepurėlės raudonumo, pamatinėje dalyje gelsvai rausvas. Trama geltona, įpjauta mėlynuoja, be ypatingo kvapo ir skonio. Sporos 7-14×4-7 μm. Būdingi požymiai: apatinė kepurėlės pusė geltona, žalsvai geltona, trama mėlynuoja. Auga lapuočių, mišriuose miškuose, ypač ąžuolynuose, su skroblo, liepos, uosio, lazdyno priemaiša. Valgomas.

Kurapkinis storplutis | Xylobolus frustulatus

4 (I) kategorija

Gelsvarudis pievagrybis | Agaricus augustus

Didysis pievagrybis | Agaricus langei

Didysis pievagrybis (lot. Agaricus langei) - pievagrybinių (Agaricaceae) šeimos, pievagrybių (Agaricus) genties grybų rūšis. Radavietės: spygliuočių miškai, dažniausiai seni eglynai. Auga vasarą ir rudenį. Masyvūs vaisiakūniai, auga tik miškuose, kotas ilgas, storas. Kepurėlė 5-15 (20) cm skersmens, mėsinga, iš pradžių - varpeliška, vėliau - paplokščia, nežymiai įdybusi, centrinė dalis kavos, pakraščiai pilkšvai rudos spalvos, rudai žvynuota. Jauni lakšteliai rožiniai, seni - rausvai raudoni, nešvariai purpuriškai rudi, platūs. Kotas masyvus, 8-15 (25)×1,5-3 cm, vienodo storio, rusvas, rudas, plaušuotas, su dideliu rudai žvynuotu žiedu. Trama mėsinga, balta, perpjovus staigiai paraudonuoja, malonaus kvapo ir skonio. Sporos 6,5-9,5×3,5-5 μm. Būdingi požymiai: kepurėlės ir koto paviršius, kaip ir trama, paspaudus, perpjovus ar perlaužus staigiai raudonuoja. Auga grupelėmis, grypėmis, retai pavieniui. Geras valgomas grybas.

Suaugtinė dirvapintė | Albatrellus confluens

Keturskiautis žvaigždulis | Geastrum quadrifidum

Keturskiautis žvaigždulis (lot. Geastrum quadrifidum) - žvaigždulinių (Geastraceae) genties grybų rūšis. Jauni vaisiakūniai rutuliški, uždari, 2-4 cm skersmens, odiškai geltoni, pilkai rudi. Egzoperidžiui trūkus, 4 nusmailėjusiomis, į žemę, lyg rankomis, atsirėmusiomis skiautėmis iškeliamas kiaušiniškai pailgas, 2x1 cm dydžio, melsvai pilkas, vėliau rudas, beveik juodas endoperidis, kūnelis su gražia angele viršūnėje. Gleba juodai ruda. Sporos 6-7 μm. Būdingi požymiai: egzoperidžiui trūkus, endoperidis pakimba ant 4 smailių skiaučių.. Auga vasarą - rudenį, spygliuočių ir mišriuose miškuose, tarp nukritusių spyglių, lapų ir ant jų. Sengirių grybas. Nevalgomas.

Didysis žvaigždulis | Geastrum triplex

Didysis žvaigždulis (lot. Geastrum triplex) - žvaigždulinių (Geastraceae) genties grybų rūšis.

Stambioji karteklė | Gymnopilus spectabilis sensu

Tiulianių hidnotrija | Hydnotrya tulasnei

Mėsingasis dyglutis | Hydnum rufescens

Rausvagelsvis dyglutis, mėsingasis dyglutis (lot. Hydnum rufescens) - dyglučių (Hydnum) genties grybų rūšis. Vaisiakūniai vidutinio dydžio ir didesni. Kepurėlė 5-10 cm skersmens, retai didesnė, geltonai oranžinės, geltonai rudos spalvos, paviršius lygus. Apatinėje pusėje balsvi, gelsvi, minkšti, trapūs nuaugtiniai dygliai. Kotas 3-8 x 0,5-2 cm, centrinis arba ekscentrinis. Trama gelsva, sena - karstelėjusi. Sporos 6-9 x 6-8 μm. Būdingi požymiai: geltonai oranžinės, geltonai rudos spalvos kepurėlė, kurios apačia nuaugusi minkštais dygliais. Auga liepos - lapkričio mėnesiais. Auga ir pavieniui, ir grupėmis, tiek spygliuočių, tiek lapuočių miškuose. Valgomas.

Juosvoji guotė | Hygrophorus atramentosus

Purpurinė guotė | Hygrophorus erubescens

Purpurinė guotė (lot. Hygrophorus erubescens) - guoteninių (Hygrophoraceae) šeimos, guočių (Hygrophorus) genties grybų rūšis. Radavietės: spygliuočių miškai, ypač pušynai. Auga vasarą ir rudenį. Kepurėlė rausvai purpurinė, rausvai gelsvai dėmėta, sausa. Vaisiakūniai vidutinio dydžio, mėsingi. Kepurėlė užauga iki 10 cm skersmens, jauna - balsva, rausvo atspalvio, senesnė - apšepusi purpuriškai rožiniais smulkiais žvyneliais, atrodo lyg išmarginta rusvai geltonų ir raudonų dėmių. Lakšteliai balti, seni - rausvai rusvi, raudonai dėmėti, nuaugtiniai. Kotas 5-7 cm ilgio ir 1,5-2 cm storio, prie lakštelių baltas, žemiau rusvai rudas, rožinio atspalvio. Trama balta, ruda, minkšta, kartaus skonio. Sporos 8-11×4-5 μm. Būdingi požymiai: Spygliuočių, ypač pušynų, grybas. Labai panaši ūmėdinė guotė (Hygrophorus russula), tik ši stambesnė, auga mišriuosiuose, lapuočių miškuose, ypač kalkinguose ąžuolynuose. Reta, žinomos tik kelios augavietės. Dėl kartaus skonio nevalgoma. Šilumamėgė.

Kislusis piengrybis | Lactarius repraesentaneus

Gelsvasis piengrybis | Lactarius resimus

Gelsvasis piengrybis (Lactarius resimus) - piengrybių (Lactarius) genties grybų rūšis. Kepurėlė 5-15 cm skersmens. Jaunų grybų kepurėlė iškili, balta, vėliau tampa paplokščia, rusvai gelsva. Lakšteliai iš pradžių balti, o vėliau įgauna kitokį atspalvį - rusvi, gelsvi. Kotas trumpas, tuščiaviduris. Trama balta, paspaudus geltonuoja, turi vaisių kvapą ir aštroką skonį. Grybas valgomas. Auga vasarą ir rudenį pavieniui arba nedidelėmis grupėmis, beržynuose, pušynuose su beržo priemaiša. Lietuvoje rūšis nereta, daugiau išplitusi pietvakarinėjė dalyje ir ypač Kuršių nerijos miškuose.

Geltonasis piengrybis | Lactarius scrobiculatus

Piengrybis jautakis | Lactarius volemus

Atskiroji lentarija | Lentaria byssiseda

Meškinis dantūnėlis | Lentinellus ursinus

Lapinis dantūnėlis | Lentinellus vulpinus

Baltoji žvynabudėlė | Lepiota alba

Kiunerio žvynabudėlė | Lepiota kuehneri

Pilkšvarudė stirnabudė | Lepista luscina

Pilkšvarudė stirnabudė (lot. Lepista luscina, sin. Lepista panaeola) - baltikinių (Tricholomataceae) šeimos, stirnabudžių (Lepista) genties grybų rūšis. Radavietės: miškų pievos, pamiškės, parkai, tarp žolių. Auga rudenį, rečiau vasarą. Kepurėlė, ypač jos pakraščiai, vandeningai dėmėti. Vaisiakūniai dideli. Kepurėlė 5-12 (15) cm skersmens, netaisyklingai paplokščia, matinė, su vandeningomis dėmėmis ties pakraščiais, kurie kartais užsirietę į viršų, rusvos spalvos. Lakšteliai tankūs, ploni, neplatūs, pusiau nuaugtiniai. Kotas 3-6×1-2 cm, kietas, kepurėlės spalvos. Trama gelsvai rusva, silpno medienos kvapo, nekarti. Sporos 5-6,5×3,5-5 μm. Būdingi požymiai: vaisiakūniai kreminės, rusvos spalvos, silpno medienos kvapo, dygsta pavieniui, grupėmis, atvirose, žolėtose vietose. Valgoma.

Melsvakotė stirnabudė | Lepista personata

Melsvakotė stirnabudė (lot. Lepista personata) - baltikinių (Tricholomataceae) šeimos, stirnabudžių (Lepista) genties grybų rūšis. Radavietės: žolėti miškai, pievos, pamiškės. Auga vasarą ir rudenį. Kotas melsvas, violetinis. Vaisiakūniai vidutinio dydžio, dideli. Kepurėlė 5-10 (15) cm skersmens, netaisyklingai paplokščia, matinė pilkšvai rusva, mėsinga. Lakšteliai tankūs, platūs, šviesiai pilki, priaugtiniai. Kotas 3-8 (10)×1-3 cm, kietas, plaušuotas, šviesiai violetinis, melsvas, pilkai melsvas, tvirtai suaugęs su substratu. Trama stora, balta, balsva, nemalonaus skonio ir kvapo. Sporos 6-8×4-5 μm. Būdingi požymiai: atvirų, žolėtų krūmokšnių, ganyklų grybas, sporos dygliuotos. Auga vasarą, rudenį, pavieniui, grupėmis. Valgomas, vertingas grybas.

Gumbuotasis baltnuosėdis | Leucocortinarius bulbiger

Juodkotis mažūnis | Marasmius alliaceus

Kvapusis skiautenis | Panus suavissimus

Švytruojančioji minkštapintė | Physisporinus vitreus

Baltoji skydabudė | Pluteus pellitus

Raukšlėtasis trimitėlis | Pseudocraterellus sinuosus

Raukšlėtasis trimitėlis (Pseudocraterellus sinuosus) - trimitėlių (Pseudocraterellus) genties grybų rūšis. Kepurėlė 4-6 cm skersmens, gilaus piltuvėlio, net siekiančio koto pamatą, formos, nuo pilkai rudos iki rudos spalvos, plaušuota, melsvai pilkos spalvos, su apnašu. Himenoforas ryškus, pilkai gelsvas, nuo rusvos iki pilkšvai ochrinės spalvos. Grybo kotas 2-7 cm ilgio ir 0,3-0,8 cm storio, pilkas, pilkai, gelsvai rudas, kepurėlės spalvos. Trama pilka, malonaus kvapo. Sporos 8-12 x 5,5-8 μm. Būdingi požymiai: labai panašus į pilkąją voveraitę, tik šio vaisiakūniai didesni, himenoforas ryškesnis, melsvo atspalvio. Auga vasarą ir rudenį. Auga grupėmis. Valgomas, menkavertis.

Tikroji raudonpintė | Pycnoporus cinnabarinus

Tikroji raudonpintė (Pycnoporus cinnabarinus) - vienintelė raudonpinčių (Pycnoporus) genties grybų rūšis. Vaisiakūniai plokščių kepurėlių pavidalo, apie 3-10 cm ilgio ir 2-8 cm pločio bei iki 2 cm storio ties pagrindu. Jų paviršius iš pradžių būna švelniai pūkuotas, o senstant pasidaro plikas, blyškiai oranžinės spalvos. Auga ant negyvų išvirtusių lapuočių medžių, ypač beržų, šermukšnių. Dažniausiai aptinkama sausesniuose šviesiuose mišriuose miškuose. Sukelia baltąjį medienos puvinį.

Kvapioji ūmėdė | Russula grata

Plaušabudinis baltikas | Tricholoma inocyboides

Kislusis elniagrybis | Xylaria polymorpha

Kislusis elniagrybis (lot. Xylaria polymorpha) - elniagrybinių (Xylariaceae) genties grybų rūšis. Periteciai nedideli, 4-8 cm aukščio ir iki 2 cm storio, buožiški, pirštiški, verpstiški, sulenktos boksininko pirštinės formos, jauni - šviesiai rudi, rudi, subrendę - rudai juodi, juodi, violetiškai juodi, grūdėtai, raukšlėtai karpoti. Kotas trumpas. Trama balta, tampri, kamštiška, stora. Sporos 20-32 x 6-9 μm. Būdingi požymiai: sporos didelės, juodos. Auga pavieniui, grupėmis. Neretas, nevalgomas. Vaisiakūnio forma labai įvairuoja - nuo pirštiškos, cilindriškos iki boksininko pirštinės formos, pasitaiko ir kitokių formų. Aktyvus saprotrofas.