Pataisūnai



Loading




1 (E) kategorija

Ežerinė slepišerė | Isoetes lacustris

Ežerinė slepišerė | Isoetes lacustrisEžerinė slepišerė (lot. Isoetes lacustris) - slepišerinių (Isoetaceae) šeimos slepišerių (Isoetes) genties augalų rūšis. Priklauso sporinių induočių grupei. Iki 20 cm aukščio užaugantis vandens augalas. Turi tamsiai žalius, standžius į tankią puokštę suaugusius lapus. Lapai siauri ir ilgi (8-20 cm ilgio ir 0.5-2 mm pločio), kiekvieno lapo pamate yra sporų maišelis. Stiebas labai trumpas, tiesiog jungia šaknį su lapais. Auga švariuose ežeruose su smėlėtu dugnu, įprastai rūgštokame vandenyje. Ta pati rūšis aptinkama tiek Europoje, tiek ir Amerikoje. Lietuvoje labai reta.

2 (V) kategorija

Patvankinis pataisiukas | Lycopodiella inundata

Patvankinis pataisiukas | Lycopodiella inundataPatvankinis pataisiukas (lot. Lycopodiella inundata, vok. Moorbärlapp) - pataisinių (Lycopodiaceae) šeimos pataisiukų (Lycopodiella) genties augalų rūšis. Užauga iki 10 cm aukščio. Stiebas trumpas, nedaug išsišakojęs, daugeliu šaknelių įsitvirtinęs į žemę. Kasmet išaugina po vieną statmeną ūglį, kuris viršūnėje užsibaigia bekote, nusmailėjusia viršūne varpa. Sporifikuoja antroje vasaros pusėje. Auga kimininėse pelkėse, dažnai kartu su saulašare, saidra.

5 (Rs) kategorija

Statusis atgiris | Huperzia selago

Statusis atgiris | Huperzia selagoStatusis atgiris (lot. Huperzia selago, angl. Firmosses) - atgirinių (Huperziaceae) šeimos atgirių (Huperzia) genties augalų rūšis. Priklauso sporinių induočių grupei. Daugiametis 20-30 cm aukščio sporinis augalas. Šakniastiebis trumpas. Stiebas trumpas, gulsčias arba kylantis, negausiai dvišakai išsišakojęs, šakos susiglaudusios, stačios, dažnai sudaro tankią puokštę, visos jų viršūnės baigiasi beveik viename aukštyje. Lapai smulkūs, linijiškai lacentiniai, lygiakraščiai arba su rusvais smulkiais danteliais, nusmailėję, tamsiai žali. Skiriasi nuo kitų pataisų tuo, kad neturi varpučių, sporofilai išauga ties metūglių viduriu. Sporifikuoja gegužės - spalio mėnesiais. Sporos smulkios. Sporų ragauti negalima, nes augalas nuodingas. Dauginasi sporomis ir vegetatyviškai. Auga unksmėtuose drėgnuose miškuose, šlaituose, pelkėse ant kupstų ir apie senų medžių šaknis. Augalas retas, saugomas gamtos įstatymo. Nyksta dėl miškų kirtimų ir sausinimo. Žolėje yra alkaloidų: selagino, likopodino, akropolino, flavonoidų, vanilės ir ferulo rūgščių, dažinių, mineralinių ir kitų medžiagų.