Vabzdžiai | 123



Loading

0 (Ex) kategorija Didysis puikiažygis | Elniavabalis | Didysis ąžuolinis ūsuotis | Pavasarinis margūnas | Pilkasis baltasprindis | Taškuotoji kerpytė | Rudajuostė meškutė | Baltamargė meškutė | Mėlynoji bitė
1 (E) kategorija Šiaurinis auksinukas | Gencijoninis melsvys | Pietinis satyras | Raukšlėtoji smėliabitė
2 (V) kategorija Johansono strėliukė | Šiaurinis laumžirgis | Geltonkojis žirgelis | Grakštusis puošniažygis | Niūriaspalvis auksavabalis | Marmurinis auksavabalis | Purpurinis plokščiavabalis | Pušinis plokščiavabalis | Ūsuotis dailidė | Esparcetinis marguolis | Taškuotasis melsvys | Šiaurinis perlinukas | Stepinis perlinukas | Sieninė gaurabitė
3 (R) kategorija Mažoji nehalenija | Žaliasis laumžirgis | Geltonžiedis kordulegastras | Baltakaktė skėtė | Grakščioji skėtė | Kopinis skėriukas | Besparnis skėriukas | Kalninė cikada | Pajūrio šoklys | Žiaurusis puikiažygis | Didysis puošniažygis | Žalvarinis puošniažygis | Palinis žvitražygis | Keturtaškis maitvabalis | Šiaurinis elniavabalis | Margasis grambuolys | Aštuoniataškis auksavabalis | Raudonasis pievasprakšis | Didysis skydvabalis | Šneiderio kirmvabalis | Pjūklaūsis kelmagraužis | Pietinis marguolis | Raudonžiedis marguolis | Ąžuolinis stiklasparnis | Juodalksninis stiklasparnis | Vapsvinis stiklasparnis | Juodoji hesperija | Smiltyninė hesperija | Rudmargė hesperija | Juodasis apolonas | Didysis auksinukas | Žalsvasis melsvys | Kraujalakinis melsvys | Smiltyninis melsvys | Pietinis perlinukas | Auksuotoji šaškytė | Baltamargė šaškytė | Mažoji šaškytė | Tamsioji šaškytė | Pievinis satyriukas | Pelkinis satyras | Juodamargis pelkinukas | Gelsvasis pelkiasprindis | Estinė cidarija | Baltajuostis juodsprindis | Vingirinis sprindytis | Pajūrinė kukulija | Dvinulis pelėdgalvis | Pajūrinis stiebinukas | Pajūrinis dirvinukas | Geltonmargė meškutė | Ilgažandis bembiksas | Gauruotoji skolija | Kopinė smiltvapsvė | Baltijos šilkabitė | Ilganosė smėliabitė | Katilėlinė smėliabitė | Šverino smėliabitė | Stepinė gauruotakojė bitė | Tamsiažalė vagabitė | Tetralonija | Stepinė kamanė | Didžiaakė kamanė
4 (I) kategorija Rudasparnė efemerėlė | Kapnopsis | Reliktinis lašalas | Mažoji išnura | Mažasis karališkasis laumžirgis | Pleištinė skėtė | Šarvuotoji skėtė | Rudajuostė skėtė | Smėlinė auslinda | Plačioji dusia | Dvijuostė nendradusė | Išdaginis blizgiavabalis | Liepinis blizgiavabalis | Didysis sprakšis | Ąžuolinis skaptukas | Pūzrinis skydvabalis | Kelminis juodvabalis | Didysis trumpasparnis medkirtis | Puošnusis skydinukas | Kalninė apsiuva | Mėlynsparnė apsiuva | Nakvišinis sfinksas | Machaonas | Baltajuostis melsvys | Stepinis melsvys | Akiuotasis satyras | Rudaakis satyriukas | Spalvotasis pelkiasprindis | Smilčiasprindis | Pušinis keliaujantis kuoduotis | Pilkažalis žvilgūnas | Retasis ratuotasis pelėdgalvis | Raudonsparnė meškutė
  Vabzdžių galerija
Vedlys

0 (Ex) kategorija

Didysis puikiažygis | Calosoma sycophanta

Didysis puikiažygis | Calosoma sycophanta

Į viršų

Didysis puikiažygis (lot. Calosoma sycophanta, vok. Puppenräuber) - žygių (Carabidae) šeimos vabalas. Kūnas juodai mėlynas, 27-31 mm ilgio. Antsparniai auksiškai žali, turintys vario raudonumo atspalvį. Paplitęs Europoje. Gyvena šviesiuose plačialapių miškuose. Lietuvoje labai retas. Aptiktas Juodkrantėje, Ukmergės rajone.

Elniavabalis | Lucanus cervus

Elniavabalis | Lucanus cervus

Į viršų

Paprastasis elniavabalis (lot. Lucanus cervus, angl. Stag Beetle, vok. Hirschkäfer) - elniavabalių (Lucanidae) šeimos vabalas. Tai didžiausias Europos ir Lietuvos vabalas. Kūnas iki 7,5 cm ilgio, su atsikišusiais į priekį didžiuliais, į elnio ragus panašiais žandais. Patelė 3-3,5 cm ilgio. Aptinkami ąžuolynuose, kur vasaros pabaigoje jie iš ąžuolų geria rudą rūgtelėjusią sulą. Susitikę du patinai įnirtingai kaunasi savo galingais žandais-ragais. Pralaimėjusysis dažniausiai atsiduria ant nugaros. Patelės ąžuolų drevėse, išpuvusiuose kelmuose deda stambokus kiaušinėlius. Išsiritusios lervos maitinasi sutrūnijusio ąžuolo mediena. Lervos auga lėtai, subręsta tik penktaisiais metais. Tai taip pat ir ilgiausiai besivystantis vabalas Lietuvoje. Lietuvoje labai reta rūšis.

Didysis ąžuolinis ūsuotis | Cerambyx cerdo

Didysis ąžuolinis ūsuotis | Cerambyx cerdo

Į viršų

Didysis ąžuolinis ūsuotis (lot. Cerambyx cerdo, vok. Großer Eichenbock) - ūsuočių (Cerambycidae) šeimos vabalas. Kūnas 25-55 mm ilgio, juodas arba tamsiai rudas. Vabalas turi gana ilgas antenas. Gyvena senuose šviesiuose ąžuolynuose, kur aptinkamas prie tekančių ąžuolo sulčių. Skraido birželio - liepos mėnesiais. Paplitęs Vidurio ir Vakarų Europoje. Lietuvoje aptiktas Palangoje, Merkinėje ir kt. Labai reta rūšis.

Pavasarinis margūnas | Hamearis lucina

Pavasarinis margūnas | Hamearis lucina

Į viršų

Pavasarinis margūnas (lot. Hamearis lucina, angl. Duke of Burgundy, vok. Schlüsselblumen-Würfelfalter) - melsvių (Lycaenidae) šeimos drugys. Išskleisti sparnai 28-34 mm dydžio, tamsiai rudi, išmarginti tinklišką raštą sudarančiomis dėmėmis. Skraido gegužės - birželio mėnesiais miškų pakraščiuose. Kiaušinėlius deda apatinėje lapo pusėje. Vikšrai maitinasi naktį, o dieną slepiasi po augalų liekanomis. Žiemoja lėliukės. Labai reta rūšis Lietuvoje. Rasta tik Vilniuje.

Pilkasis baltasprindis | Lithostege griseata

Pilkasis baltasprindis | Lithostege griseata

Į viršų

Pilkasis baltasprindis (lot. Lithostege griseata, angl. Grey Carpet) - spirndžių (Geometridae) šeimos drugys. Dydis 29-31 mm. Sparnai pilki. Skraido naktimis gegužės - birželio mėnesiais smėlėtose miškų aikštelėse, dykvietėse, sausose pievose. Vikšras žalias, aptinkamas ant pikulės. Lietuvoje labai reta rūšis.

Taškuotoji kerpytė | Setina roscida

Taškuotoji kerpytė | Setina roscida

Į viršų

Taškuotoji kerpytė (lot. Setina roscida, vok. Felsenflechtenbär) - meškučių (Arctiidae) šeimos drugys. Skraido birželio - liepos mėnesiais sausuose viržynuose. Vikšras rausvai rudas, apaugęs pilkai juodais plaukais. Minta kerpėmis. Lėliukė geltona, blizganti. Rasta Rūdninkų girioje.


Rudajuostė meškutė | Arctia festiva

Rudajuostė meškutė | Arctia festiva

Į viršų

Rudajuostė meškutė (lot. Arctia festiva, vok. Englischer Bär) - meškučių (Arctiidae) šeimos drugys.

 

 

 


Baltamargė meškutė | Arctia villica

Baltamargė meškutė | Arctia villica

Į viršų

Baltamargė meškutė (lot. Arctia villica, vok. Schwarzer Bär) - meškučių (Arctiidae) šeimos drugys. Skraido naktimis nuo birželio pradžios iki liepos vidurio sausose smėlėtose dirvonuojančiose pievose, smėlėtuose dideliuose soduose. Vikšras juodas, gausiai rudai, plaukuotas, randamas nuo rugpjūčio mėnesio iki rudens, o peržiemojus - iki gegužės vidurio. Vikšrai minta daugeliu žolinių augalų. Gegužės viduryje virsta juodai ruda lėliuke, kuri būna retame plikame kokone. Kokonas tarp augalų lapų. Lietuvoje labai reta rūšis.

Mėlynoji bitė | Xylocopa valga

Mėlynoji bitė | Xylocopa valga

Į viršų

Norėdami papildyti, rašykite el. paštu info@raudonojiknyga.lt, informacija ruošiama...

 

 

 

 

1 (E) kategorija

Šiaurinis auksinukas | Lycaena helle

Šiaurinis auksinukas | Lycaena helle

Į viršų

Šiaurinis auksinukas (lot. Lycaena helle, vok. Blauschillernder Feuerfalter) - melsvių (Lycaenidae) šeimos drugys. Skraido gegužės - birželio mėnesiais paupių pievose, paežerėse. Vikšras žalias su gelsvomis juostomis, apaugęs tankiais trumpais šeriais. Gyvena ant rūgties. Lėliukė gelsvai ruda su juodai taškuota nugara. Rūšis paplitusi Azijoje, Vidurio ir Šiaurės Europoje. Lietuvoje labai reta rūšis.

Gencijoninis melsvys | Maculinea alcon

Gencijoninis melsvys | Maculinea alcon

Į viršų

Gencijoninis melsvys (lot. Maculinea alcon, angl. Alcon blue, vok. Lungenenzian-Ameisenbläuling) - melsvių (Lycaenidae) šeimos drugys.

 

 


Pietinis satyras | Hipparchia statilinus

Pietinis satyras | Hipparchia statilinus

Į viršų

Pietinis satyras (lot. Hipparchia statilinus) - pleštekių (Nymphalidae) šeimos drugys. Skraido liepos-rugsėjo mėnesiais sausuose pušynuose.

 

 

 


Raukšlėtoji smėliabitė | Andrena rugulosa

Raukšlėtoji smėliabitė | Andrena rugulosa

Į viršų

Norėdami papildyti, rašykite el. paštu info@raudonojiknyga.lt, informacija ruošiama...

 

 

 

 

2 (V) kategorija

Johansono strėliukė | Coenagrion johanssoni

Johansono strėliukė | Coenagrion johanssoni

Į viršų

Johansono strėliukė (lot. Coenagrion johanssoni) - strėliukių (Coenagrionidae) šeimos atstovas. Tai Šiaurės Eurazijos rūšis. Paplitusi Skandinavijoje, išskyrus Daniją, Š. Baltarusijoje, Latvijoje, Rusijoje, Sibire, Korėjoje. Lietuvoje rūšis aptikta Labanoro regioninio parko Girutiškio rezervate (Švenčionių r.). Rūšis gyvena nedideliuose distrofiniuose ežerėliuose, aukštapelkėse. Dėl rūgščios reakcijos tokių ežerėlių vanduo neturtingas mineralinių medžiagų. Dažniausiai individai aptinkami ant kiminų, kitų samanų, viksvų, plūdurlapių žiedinių augalų. Suaugėliai neskraido virš atviro vandens, skraido žemai tarp augalijos. Patelės kiaušinius deda į vandens augalų stiebus. Lervos vystosi 1-2 metus. Skraido nuo birželio iki rugpjūčio vidurio.

Šiaurinis laumžirgis | Aeshna crenata

Šiaurinis laumžirgis | Aeshna crenata

Į viršų

Šiaurinis laumžirgis yra žirgelių rūšis. Ši rūšis randama Baltarusijoje, Rusijoje, Suomijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Gyvena prie ežerų, pelkėse.

 

 

 


Geltonkojis žirgelis | Gomphus flavipes

Geltonkojis žirgelis | Gomphus flavipes

Į viršų

Geltonkojis žirgelis (lot. Gomphus flavipes, angl. Yellow-legged Dragonfly, vok. Asiatische Keiljungfer) - upelinių žirgelių (Gomphidae) šeimos vabzdys. Sutinkamas žymiai rečiau nei paprastasis upelinis žirgelis (Gomphus vulgatissimus). Pagrindinis skiriamasis bruožas - geltona kojų spalva. Kūno ilgis - 37-40 mm, sparnų - 30-40 mm. Ši rūšis įtraukta į ES saugomų rūšių sąrašą pagal Buveinių direktyvos IV priedą.

Grakštusis puošniažygis | Carabus intricatus

Grakštusis puošniažygis | Carabus intricatus

Į viršų

Grakštusis puošniažygis (lot. Carabus intricatus, angl. Blue Ground Beetle, vok. Dunkelblauer Laufkäfer) - žygių (Carabidae) šeimos vabalas.

 

 


Niūriaspalvis auksavabalis | Osmoderma eremita

Niūriaspalvis auksavabalis | Osmoderma eremita

Į viršų

Niūriaspalvis auksavabalis (Šerdvabalis) (lot. Osmoderma eremita) - auksavabalių (Cetoniidae) šeimos vabalas. Kūnas 22-32 mm ilgio, juodas ar juodai rudas, kiek metališko atspalvio. Vabalai skraido diena gegužės - rugpjūčio mėnesiais. Aptinkami pamiškėse ir miško aikštelėse ant įvairių augalų žiedų ar ant medžių kamienų ar drevėse. Kvepia degutu. Lervos vystosi trūnijančioje lapuočių medienoje. Vystymosi trukmė - 2 - 3 metai. Lietuvoje retas. Dažniausiai aptinkami tik pavieniai vabalai.

Marmurinis auksavabalis | Liocola marmorata

Marmurinis auksavabalis | Liocola marmorata

Į viršų

Marmurinis auksavabalis (lot. Netocia lugubris, sin. Potosia lugubris, Liocola lugubris, Protaetia lugubris) - auksavabalių (Cetoniidae) šeimos vabalas.

 

 


Purpurinis plokščiavabalis | Cucujus cinnaberinus

Purpurinis plokščiavabalis | Cucujus cinnaberinus

Į viršų

Purpurinis plokščiavabalis (lot. Cucujus cinnaberinus) - plokščiavabalių (Cucujidae) šeimos vabalas. Kūnas 11 - 15 mm ilgio, plokščias. Apatinė pusė juoda (tik galva raudona), viršutinė pusė purpurinės raudonos spalvos. Galva platesnė už priešnugarėlę. Lervos vystosi po džiūstančių ir nudžiūvusių lapuočių medžių žieve. Plėšrios, labai ėdrios, sunaikina daug po žieve besivystančių vabzdžių. Vystymosi ciklas trunka 2 metus. Suaugėliai vabalai aptinkami po lapuočių medžių žieve, ant kamienų ir rąstų. Kartais suaugėliai slepiasi ir po spygliuočių medžių žieve. Po medžių žieve taip pat ir žiemoja. Vabalai aktyvūs birželio - liepos mėnesiais. Aptiktas beveik visoje Europoje nuo Viduržemio jūros krantų iki Norvegijos. Kituose žemynuose neatrastas. Retas, įrašytas į tarptautinę raudonąją knygą. Lietuvoje taip pat retas.

Pušinis plokščiavabalis | Cucujus haematodes

Pušinis plokščiavabalis | Cucujus haematodes

Į viršų

Pušinis plokščiavabalis (lot. Cucujus haematodes) - plokščiavabalių (Cucujidae) šeimos vabalas. Gyvena pušynuose ir mišriuose miškuose, kur yra senų nudžiuvusių pušų, po medžių žieve. Lervos labai plėšrios. Lietuvoje reta rūšis.

 


Ūsuotis dailidė | Ergates faber

Ūsuotis dailidė | Ergates faber

Į viršų

Ūsuotis dailidė (lot. Ergates faber, vok. Mulmbock) - ūsuočių (Cerambycidae) šeimos vabalas. Kūnas 23-60 mm ilgio. Patelė tamsiai ruda, patinas rausvai rudas. Skraido liepos - rugsėjo mėnesiais prieblandoje arba naktį. Kiaušinėlius deda į pušų kelmus bei rąstus. Lervos kamiene vystosi apie 6 metus, todėl, dėl ilgo lervų vystymosi ciklo ši rūšis sparčiai nyksta. Išsiritusios lervos gyvena po žieve, o vėliau medienoje graužia iki 2 cm skersmens takus. Lietuvoje reta rūšis.

Esparcetinis marguolis | Zygaena loti

Esparcetinis marguolis | Zygaena loti

Į viršų

Esparcetinis marguolis (lot. Zygaena loti, angl. Slender Burnet, vok. Beilfleck-Rotwidderchen) - marguolių (Zygaenidae) šeimos drugys. Dydis 25-35 mm. Skraido liepos - rugpjūčio mėnesiais. Vikšrai gyvena ant dvispalvio raženio. Lietuvoje labai reta rūšis. Aptiktas Ignalinos, Lazdijų, Vilniaus ir Varėnos rajonuose.

Taškuotasis melsvys | Maculinea arion

Taškuotasis melsvys | Maculinea arion

Į viršų

Juodataškis melsvys, arba taškuotasis melsvys (lot. Maculinea arion) - melsvių (Lycaenidae) šeimos drugys. Skraido birželio - liepos mėnesiais miško aikštelėse, pušynų viržynuose. Paplitęs Europoje, Kinijoje, Sibire. Daug radaviečių yra Lietuvos rytinėje dalyje.


Šiaurinis perlinukas | Boloria frigga

Šiaurinis perlinukas | Boloria frigga

Į viršų

Šiaurinis perlinukas (lot. Boloria frigga, angl. Frigga Fritillary) - pleštekių (Nymphalidae) šeimos drugys. Skraido birželio - liepos mėnesiais. Paplitęs Šiaurės Azijoje ir Europoje. Lietuvoje labai reta rūšis, aptikta Čepkelių rezervate.

 


Stepinis perlinukas | Brenthis hecate

Stepinis perlinukas | Brenthis hecate

Į viršų

Stepinis perlinukas (Brenthis hecate, angl. Twin - spot Fritillary, vok. Saumfleck - Perlmutterfalter) - pleštekių (Nymphalidae) šeimos drugys. Skraido birželio - liepos mėnesiais upių slėniuose. Panašus į gelsvąjį perlinuką. Lietuvoje aptinkamas Dukstynos entomologiniame draustinyje. Prof. Ričardas Kazlauskas pagal morfologinius požymius išskyrė ir aprašė naują mokslui porūšį - ssp. duxtina.

Sieninė gaurabitė | Anthophora plagiata

Sieninė gaurabitė | Anthophora plagiata

3 (R) kategorija

Mažoji nehalenija | Nehalennia speciosa

Mažoji nehalenija | Nehalennia speciosa

Žaliasis laumžirgis | Aeshna viridis

Žaliasis laumžirgis | Aeshna viridis

Geltonžiedis kordulegastras | Cordulegaster boltonii

Geltonžiedis kordulegastras | Cordulegaster boltonii

Baltakaktė skėtė | Leucorrhinia albifrons

Baltakaktė skėtė | Leucorrhinia albifrons

Grakščioji skėtė | Leucorrhinia caudalis

Grakščioji skėtė | Leucorrhinia caudalis

Kopinis skėriukas | Sphingonotus caerulans

Kopinis skėriukas | Sphingonotus caerulans

Į viršų

Kopinis tarkšlys (skėriukas) (Sphingonotus caerulans) - Skėrių (Acrididae) šeimai priklausantys vabzdys (Insecta). Patinas užauga iki 25 mm ilgio, patelė - 35 mm. Margas, su dviem skersiniais raiščiais. Spalva varijuoja. Labai panašus į mėlynsparnį tarkšlį, nuo jo atskirti galima pagal prie galvos įdubusią priešnugarėle. Skrisdami skleidžia tarškiantį garsą. Kiaušinius deda į smėlį, apgaubtus bendru apvalkalu po keliolika. Kiaušinio stadijoje peržiemoję, pavasarį išsirita skėriukų nimfos. minta šepetukų, eraičinų, kelerijų ir kitų miglinių augalų lapais. Sėslūs, nuo išsiritimo vietų vidutiniškai migruoja tik apie 100 m. Suaugėliai pasirodo liepos pradžioje, gyvena iki rudens. Patinai saugo savo teritorijas nuo konkurentų ir poruojasi su užklydusiomis patelėmis, kurias privilioja skleisdami tylų, metalinio skambesio, čirenimą. Lokaliai aptinkamas Europoje iki Suomijos ir Šiaurės Afrikoje, palei Viduržemio jūrą. Rūšis saugoma Lietuvoje, Latvijoje, Vokietijoje, Švedijoje, neaišku, ar dar gyvena Estijoje. Nyksta dėl buveinių apsodinimo mišku, natūralios sukcesijos ir ekologinių trikdžių, suformuojančių tas buveines, stokos. Buveinėms užaugus mišku, populiacijų likučiai kurį laiką aptinkami keliukų pakraščiuose, smėlio karjeruose.

Besparnis skėriukas | Podisma pedestris

Besparnis skėriukas | Podisma pedestris

Į viršų

Besparnis skėriukas (Podisma pedestris) - Skėrių (Acrididae) šeimai priklausantys vabzdys (Insecta).

 

 

 


Kalninė cikada | Cicadetta montana

Kalninė cikada | Cicadetta montana

Į viršų

Kalninė cikada (Cicadetta montana) - Giedančiųjų cikadų (Cicadidae) šeimai priklausantys cikadinis vabzdys (Insecta). Kartais priskiriamas atskirai šeimai - Tibicinidae. Gyvena šiltuose, molinguose pietiniuose šlaituose, apaugusiuose pavieniais krūmais ar medžiais. Minta daugiausia melsvąja melvene (Molinia coerulea). Kiaušinius deda į stiebus ar šaknis. Nimfos ritas rugsėjo - spalio mėnesiais. Išsiritusios mažytės nimfos įsirausia į žemę ir minta šaknimis. Vystosi 4 - 8 metus. Suaugę vabzdžiai pasirodo gegužės pabaigoje - birželio pradžioje. Paplitęs vidurio ir pietų Europoje, Kaukaze, Pietų Urale. Lietuvoje labai reta.

Pajūrio šoklys | Cicindela maritima

Pajūrio šoklys | Cicindela maritima

Į viršų

Pajūrio šoklys (lot. Cicindela maritima, angl. Dune tiger Beetle) - žygių (Carabidae) šeimos vabalas. Plėšrus, minta kitais vabzdžiais, lervos taip pat plėšrios - gyvena smėlyje išraustuose urveliuose. Gyvena pajūrio smėlynuose. Lietuvoje aptiktas 1961 m. Kuršių nerijoje, Nidoje, Parnidžio kopose.

Žiaurusis puikiažygis | Calosoma inquisitor

Žiaurusis puikiažygis | Calosoma inquisitor

Į viršų

Žiaurusis puikiažygis (lot. Calosoma inquisitor, vok. Kleiner Puppenräuber) - žygių (Carabidae) šeimos vabalas. Kūnas tamsiai bronzinis ar juodai žalias, 16-24 mm ilgio.

 


Didysis puošniažygis | Carabus coriaceus

Didysis puošniažygis | Carabus coriaceus

Į viršų

Didysis puošniažygis (lot. Carabus coriaceus, vok. Lederlaufkäfer) - žygių (Carabidae) šeimos vabalas. Kūnas juodas, 35-40 mm ilgio. Antsparniai smulkiai raukšlėti. Savigynai iš burnos purškia rūgštimi. Randamas eglynuose ir jų pakraščiuose. Grobuoniškas, puola moliuskus, sliekus, kartais ir vabzdžių vikšrus. Lietuvoje reta rūšis.

Žalvarinis puošniažygis | Carabus nitens

Žalvarinis puošniažygis | Carabus nitens

Į viršų

Žalvarinis puošniažygis (lot. Carabus nitens) - žygių (Carabidae) šeimos vabalas. Tai vienas iš gražiausių Lietuvoje paplitusių puošniažygių. Kūnas 12-16 mm ilgio. Antsparniai varinės žalios spalvos su rusvai auksiniu krašteliu. Gyvena pušynuose. Aktyvus dieną.


Palinis žvitražygis | Agonum ericeti

Palinis žvitražygis | Agonum ericeti

Į viršų

Palinis žvitražygis (lot. Agonum ericeti) - žygių (Carabidae) šeimos vabalas.

 

 

 


Keturtaškis maitvabalis | Dendroxena quadripunctata

Keturtaškis maitvabalis | Dendroxena quadripunctata

Į viršų

Plėšrusis maitvabalis arba keturtaškis maitvabalis (lot. Xylodrepa quadripunctata) maitvabalių (Silphidae) šeimos vabalas. Kūnas 12-14 mm ilgio, plokščias, ovalinis. Jo viršutinė pusė geltona, tankiai taškuota, o apatinė ir kojos juodos spalvos. Antsparniuose yra po dvi juodas dėmes. Aptinkamas lapuočių miškuose. Minta drugių vikšrais, ypač ąžuolinio lapsukio, žiemsprindžio. Tai atlanto periodo reliktinė rūšis. Lietuvoje aptikta Kėdainių rajone.

Šiaurinis elniavabalis | Ceruchus chrysomelinus

Šiaurinis elniavabalis | Ceruchus chrysomelinus

Į viršų

Šiaurinis elniavabalis, arba šiaurinis elniaragis (lot. Ceruchus chrysomelinus, vok. Rindenschröter) - elniavabalių (Lucanidae) šeimos vabalas. Kūnas 12-15 mm ilgio, viršus juodas, blizgantis, antsparniai su negiliomis išilginėmis vagutėmis. Kūno apačia, kojos, išskyrus blauzdas, ūseliai rusvi. Patinų galva plati, viršutiniai žandai žymiai didesni nei patelių, atsikišę į priekį, vidinėje jų pusėje ties viduriu yra aštrus dantelis. Visų kojų blauzdų išorinis kraštas su eile nevienodo dydžio dantelių. Šiaurinis elniavabalis Lietuvoje - subarktinio periodo reliktas, jo paplitimo arealas yra nutolęs toli į šiaurę, o Lietuva atsiduria to arealo pietuose. Mėgstamiausiose šio elniavabalio buveinėse, taigoje jų lervos dažniausiai vystosi trūnijančioje kėnių medienoje. Lietuvoje yra retas, nedidelės elniavabalio populiacijos aptinkamos drėgnuose mišriuose miškuose, pelkėse. Čia jų lervos 2-3 metus vystosi trūnijančiose beržo, eglės stuobriuose ar rąstuose. Suaugėliai aptinkami birželio - rugpjūčio mėnesiais. Apvaisintos patelės graužia takus trūnijančiuose beržo stuobriuose ir deda pavienius gelsvai pilkšvus, apvalius kiaušinius.

Margasis grambuolys | Polyphylla fullo

Margasis grambuolys | Polyphylla fullo

Į viršų

Margasis grambuolys (lot. Polyphylla fullo, angl. June beetle, vok. Walker) - grambuolių (Melolonthidae) šeimos vabalas. Kūnas kaštono ar juodai rudos spalvos, su marmuriniu piešiniu, 25-36 mm ilgio. Lervos vystosi smėlėtoje dirvoje. Jis randamas Vidurio Europoje, Kaukaze bei Šiaurės Afrikoje. Dažniausiai gyvena smėlėtuose pušų miškuose. Lietuvoje aptiktas Nemuno, Neries ir Merkio smėlėtose terasose bei Kuršių nerijos kopose.

Aštuoniataškis auksavabalis | Gnorimus variabilis

Aštuoniataškis auksavabalis | Gnorimus variabilis

Į viršų

Aštuoniataškis auksavabalis (lot. Gnorimus variabilis) - auksavabalių (Cetoniidae) šeimos vabalas. Kūnas truputį išgaubtas, juodas, 17-22 mm ilgio. Antsparniai su aksomiškomis dėmėmis. Aptinkamas saulėtomis dienomis pamiškėse, miškų aikštelėse. Lervos vystosi trūnijančioje lapuočių medžių medienoje.

Raudonasis pievasprakšis | Anostirus purpureus

Raudonasis pievasprakšis | Anostirus purpureus

Į viršų

Raudonasis pievasprakšis (lot. Anostirus purpureus, vok. Purpurroter Schnellkäfer) - sprakšių (Elateridae) šeimos vabalas.

 

 

 


Didysis skydvabalis | Peltis grossa

Didysis skydvabalis | Peltis grossa

Į viršų

Didysis skydvabalis (lot. Peltis grossa) - skydvabalių (Trogositidae) šeimos vabalas. Kūnas plokščias, tamsiai rudas, 11-19 mm ilgio. Randamas eglynuose. Gyvena senuose, trūnijančiuose rąstuose ir kelmuose. Lervos graužia gilius takus. Vabalų randama po atšokusia žieve. Tame pačiame medyje vabalai gali gyventi ilgiau nei 20 metų. Lietuvoje reta rūšis.

Šneiderio kirmvabalis | Boros schneideri

Šneiderio kirmvabalis | Boros schneideri

Į viršų

Šneiderio kirmvabalis (lot. Boros schneideri) - kirmvabalių (Boridae) šeimos vabalas. Kūnas 11-17 mm ilgio, juodai pilkos spalvos, blizgantis. Antsparniai švelniai taškuoti, su išilginėmis vagutėmis. Letenos raudonai rudos, antenos rudos. Lervos vystosi po trūnijančia medžių žieve. Lietuvoje reta rūšis.

Pjūklaūsis kelmagraužis | Prionus coriarius

Pjūklaūsis kelmagraužis | Prionus coriarius

Į viršų

Pjūklaūsis kelmagraužis (lot. Prionus coriarius, vok. Sägebock) - ūsuočių (Cerambycidae) šeimos vabalas. Kūnas 24-40 mm ilgio, juodai rudas. Patinų antenos 12-narės, ryškiai pjūkliškos. Vabalai skraido birželio - rugpjūčio mėnesiais senuose lapuočių ir spygliuočių miškuose. Kiaušinėlius deda į senus lapuočius medžius (drebulę, beržą). Vystymosi ciklas trunka 2-4 metus. Lietuvoje reta rūšis.

Pietinis marguolis | Zygaena angelicae

Pietinis marguolis | Zygaena angelicae

Į viršų

Pietinis marguolis (lot. Zygaena angelicae, vok. Elegans-Widderchen) - marguolių (Zygaenidae) šeimos drugys. Skraido liepos mėnesį upių slėniuose. Priekinių sparnų apačioje yra išilginė raudona dėmė. Vikšras geltonas, su juoda nugaros linija ir mažais juodais taškeliais. Jo kojos juodos, su baltais žiedeliais. Vikšrų mitybiniai augalai - dvispalvis raženis, paprastasis gargždenis. Lėliukė juoda, apatinė dalis geltona. Paplitęs Europoje. Lietuvoje labai reta rūšis, aptikta Alytaus, Prienų ir Varėnos rajonuose.

Raudonžiedis marguolis | Zygaena ephialtes

Raudonžiedis marguolis | Zygaena ephialtes

Į viršų

Raudonžiedis marguolis (lot. Zygaena ephialtes, vok. Veränderliches Rotwidderchen) - marguolių (Zygaenidae) šeimos drugys. Pilvelio viduryje yra raudonas žiedas (tuo skiriasi nuo vingiorykštinio marguolio). Skraido liepos - rugjūčio mėnesiais upių slėniuose ir šlaituose. Vikšrai aptinkami ant dvispalvio raženio. Vikšras gelsvas ar žalsvas, apaugęs šviesiais šereliais. Lėliukė juodai ruda. Lietuvoje reta, lokaliai paplitusi rūšis. Rasta Kauno, Lazdijų, Prienų, Varėnos rajonuose.

Ąžuolinis stiklasparnis | Synanthedon conopiformis

Ąžuolinis stiklasparnis | Synanthedon conopiformis

Į viršų

Ąžuolinis stiklasparnis (lot. Synanthedon conopiformis, angl. Dale's Oak Clearwing, vok. Dickkopffliegen-Glasflügler) - stiklasparnių (Sesiidae) šeimos drugys. Skraido birželio-rugpjūčio mėnesiais. Vikšrai randami ant ąžuolų. Lietuvoje reta rūšis. Rasta Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Šiaulių, Trakų, Vilniaus rajonuose.

Juodalksninis stiklasparnis | Synanthedon mesiaeformis

Juodalksninis stiklasparnis | Synanthedon mesiaeformis

Į viršų

Juodalksninis stiklasparnis (lot. Synanthedon mesiaeformis) - stiklasparnių (Sesiidae) šeimos drugys. Skraido birželio - liepos mėnesiais. Vikšrai gyvena ant juodalksnio. Lietuvoje labai reta rūšis. Rasta Jurbarko, Tauragės, Vilniaus ir Varėnos rajonuose.


Vapsvinis stiklasparnis | Synanthedon vespiformis

Vapsvinis stiklasparnis | Synanthedon vespiformis

Į viršų

Vapsvinis stiklasparnis (lot. Synanthedon vespiformis, angl. Yellow-legged Clearwing, vok. Wespen-Glasflügler) - stiklasparnių (Sesiidae) šeimos drugys. Skraido gegužės - birželio mėnesiais. Vikšrai gyvena ant ąžuolų. Lietuvoje reta rūšis. Aptiktas Alytaus, Anykščių, Kėdainių, Klaipėdos, Kaišiadorių, Prienų, Skuodo, Šilutės rajonuose.

Juodoji hesperija | Erynnis tages

Juodoji hesperija | Erynnis tages

Į viršų

Juodoji hesperija (lot. Erynnis tages, angl. Dingy skipper, vok. Grauling) - hesperijų (Hesperiidae) šeimos drugys. Skraido gegužės - birželio mėnesiais sausose pamiškėse, prie miško keliukų, geležinkelio pylimų. Vikšras žalios spalvops. Ant jo nugaros yra juodų taškų eilė, o šonuose geltona linija. Maitinasi liucernos, raženio ir kitų pupinių augalų lapais. Lėliukė tamsiai žalia. Paplitusi Europoje ir Azijoje. Lietuvoje reta rūšis, paplitusi Vilniaus, Varėnos rajonuose.

Smiltyninė hesperija | Pyrgus serratulae

Smiltyninė hesperija | Pyrgus serratulae

Į viršų

Smiltyninė hesperija (lot. Pyrgus serratulae, angl. Olive Skipper) - hesperijų (Hesperiidae) šeimos drugys. Panašus į mažąją ir margąją hesperijas. Skraido gegužės - birželio mėnesiais pušynų aikštelėse, sausuose upių slėnių šlaituose. Vikšrai maitinasi sidabražolėmis. Lietuvoje reta rūšis. Paplitusi pietryčių rajonuose.

Rudmargė hesperija | Carterocephalus palaemon

Rudmargė hesperija | Carterocephalus palaemon

Į viršų

Rudmargė hesperija (lot. Carterocephalus palaemon, angl. Chequered Skipper, vok. Gelbwürfeliger Dickkopffalter) - hesperijų (Hesperiidae) šeimos drugys, paplitęs Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Skraido gegužės - birželio mėnesiais miškų aikštelėse. Lietuvoje labai reta rūšis.

Juodasis apolonas | Parnassius mnemosyne

Juodasis apolonas | Parnassius mnemosyne

Į viršų

Juodasis apolonas, sin. taurusis baltys (lot. Parnassius mnemosyne, angl. Clouded apollo) - sklandūnų (Papilionidae) šeimos dieninis drugys, kuris ant priekinio sparno turi dvi juodas dėmes. Skraido birželio mėnesį. Vikšrai juodi, su raudonų ir oranžinių dėmių juostomis, randami ant rūtenių. Vikšrai žiemoja. Drugys mėgsta lapuočių miškų pakraščius, aikšteles, rečiau sutinkamas mišriųjų miškų pakraščiuose. Gausesnis slėnių ar kalvų šlaituose. Lietuvoje reta rūšis, paplitusi Žemaitijoje, negausi populiacija aptikta Neries slėnyje.

Didysis auksinukas | Lycaena dispar

Didysis auksinukas | Lycaena dispar

Į viršų

Didysis auksinukas (lot. Lycaena dispar, angl. Large copper, vok. Großer Feuerfalter) - melsvių (Lycaenidae) šeimos drugys. Skraido birželio - liepos mėnesiais šlapiose paupių pievose, kartais užskrenda į sausesnes pievas. Vikšras žalias, su balsva šonine linija, randamas ant rūgštynių. Lietuvoje labai reta rūšis.

Žalsvasis melsvys | Glaucopsyche alexis

Žalsvasis melsvys | Glaucopsyche alexis

Į viršų

Žalsvasis melsvys (lot. Glaucopsyche alexis) - melsvių (Lycaenidae) šeimos drugys. Skraido gegužės - birželio mėnesiais. pušynų aikštelėse, pamiškėse. Vikšrai minta pupiniais augalais. Lietuvoje reta saugotina rūšis.

 


Kraujalakinis melsvys | Maculinea teleius

Kraujalakinis melsvys | Maculinea teleius

Į viršų

Kraujalakinis melsvys (lot. Maculinea teleius, vok. Heller Wiesenknopf-Ameisen-Bläuling) - melsvių (Lycaenidae) šeimos drugys. Vikšrai gyvena ant vaistinės kraujalakės.

 


Smiltyninis melsvys | Polyommatus dorylas

Smiltyninis melsvys | Polyommatus dorylas

Į viršų

Smiltyninis melsvys (lot. Polyommatus dorylas, angl. Turquoise Blue, vok. Steinkleebläuling) - melsvių (Lycaenidae) šeimos drugys. Skraido gegužės - rugpjūčio mėnesiais (iš viso dvi generacijos) upių šlaituose, kalvose, kirtimuose, miškų aikštelėse. Vikšras rudai žalias. Ant nugaros yra tamsi juosta, o šonuose šviesios linijos. Maitinasi bakrūno, čiobrelių, peluočio lapais. Lėliukė šviesiai ruda. Paplitęs Europje, Mažojoje Azijoje ir Šiaurės Afrikoje. Lietuvoje reta rūšis. Rastas Akmenės, Alytaus, Lazdijų, Molėtų, Prienų, Švenčionių, Šalčininkų, Trakų, Ukmergės, Vilniaus ir Varėnos rajonuose.

Pietinis perlinukas | Brenthis daphne

Pietinis perlinukas | Brenthis daphne

Į viršų

Pietinis perlinukas (lot. Brenthis daphne, angl. Marbled Fritillary, vok. Brombeer-Perlmutterfalter) - pleštekių (Nymphalidae) šeimos drugys. Skraido liepos mėnesį miško aikštelėse. Panašus į gelsvąjį perlinuką, nuo kurio skiriasi didesniu dydžiu, o priekinėje sparnų viršutinėje pusėje esančios vidurinės tamsios dėmės beveik susilieja ir sudaro ištisą juodą laužtinę liniją. Vikšrai rudi, su skersai juodai padalintomis gelsvomis nugarinėmis linijomis ir šviesiomis šoninėmis linijomis. Jie minta aviečių, gervuogių, našlaičių lapais. Lėliukės nugarinėje pusėje turi auksinės dėmes, o pati nugara išriesta. Lietuvoje labai reta rūšis.

Auksuotoji šaškytė | Euphydryas aurinia

Auksuotoji šaškytė | Euphydryas aurinia

Į viršų

Auksuotoji šaškytė (lot. Euphydryas aurinia) - pleštekių (Nymphalidae) šeimos drugys. Skraido birželio-rugpjūčio mėnesiais retmiškiuose, pamiškėse, kur gausu viksvų. Vikšrai juodi. Jų nugarinė pusė su gelsvomis dėmėmis, šonai su geltonų taškų eilute. Vikšrai minta žoliniais augalais. Lietuvoje reta rūšis.

Baltamargė šaškytė | Euphydryas maturna

Baltamargė šaškytė | Euphydryas maturna

Į viršų

Baltamargė šaškytė (lot. Euphydryas maturna, angl. Scarce Fritillary, vok. Kleiner Maivogel) - pleštekių (Nymphalidae) šeimos drugys. Skraido birželio - liepos mėnesiais retuose mišriuose miškuose, miško aikštelėse. Vikšrai gyvena ant gysločių ir kiškiakopūsčių. Paplitęs Azijoje, Vidurio ir Rytų Europoje. Lietuvoje reta rūšis.

Mažoji šaškytė | Melitaea aurelia

Mažoji šaškytė | Melitaea aurelia

Į viršų

Mažoji šaškytė (lot. Melitaea aurelia, angl. Nickerl's Fritillary, vok. Ehrenpreis-Scheckenfalter) - pleštekių (Nymphalidae) šeimos drugys. Skraido birželio - liepos mėnesiais apydrėgnėse pievose, ganyklose. Vikšrai juodi, išmarginti baltais taškais ir gelsvomis dėmėmis. Mitybiniai augalai - gyslotis, kūpolis, veronika ir kt. Lėliukė pilka, su juodu raštu. Paplitusi Azijoje ir Europoje. Lietuvoje reta rūšis.

Tamsioji šaškytė | Melitaea diamina

Tamsioji šaškytė | Melitaea diamina

Į viršų

Tamsioji šaškytė (lot. Melitaea diamina, angl. Melitaea diamina, vok. Baldrian-Scheckenfalter) - pleštekių (Nymphalidae) šeimos drugys. Skraido birželio - liepos mėnesiais paupiuose, paežerėse, miško drėgnose pievose. Lervos gyvena ant valerijonų, kūpolių, rūgčių. Lietuvoje labai reta rūšis. Aptikta Jonavos, Panevėžio, Rokiškio, Švenčionių ir Utenos rajonuose.

Pievinis satyriukas | Coenonympha tullia

Pievinis satyriukas | Coenonympha tullia

Į viršų

Pievinis satyriukas (lot. Coenonympha tullia, angl. Large Heath, vok. Großes Wiesenvögelchen) - pleštekių (Nymphalidae) šeimos drugys. Skraido birželio - liepos mėnesiais drėgnose paupių, paežerių pievose. Vikšrai žali, su per vidurį einančia žalia juosta, kuri padengta gelsvais gumburėliais. Šalia jos yra dar dvi balsvos linijos. Minta švyliais, vikšriais, viksvomis. Lėliukė žalia. Lietuvoje reta rūšis.

Pelkinis satyras | Oeneis jutta

Pelkinis satyras | Oeneis jutta

Į viršų

Pelkinis satyras (lot. Oeneis jutta, angl. Baltic Grayling) - pleštekių (Nymphalidae) šeimos drugys. Skraido gegužės - birželio mėnesiais pelkių pakraščiuose. Europos ir Azijos subarktinis drugys, paplitęs miškatundrėje. Lietuvoje labai reta rūšis.


Juodamargis pelkinukas | Macaria carbonaria

Juodamargis pelkinukas | Macaria carbonaria

Į viršų

Juodmargis pelkinukas (lot. Macaria carbonaria, angl. Netted Mountain Moth) - sprindžių (Geometridae) šeimos drugys. Skraido gegužės - birželio mėnesiais aukštapelkėse, drėgnose vietose. Vikšrai tamsiai rudi, nugaroje turi plačią šviesą juosta. Jie gyvena ant meškauogės, balžuvos. Lietuvoje reta rūšis. Rasta Akmenės, Alytaus, Molėtų, Šalčininkų, Širvintų ir Švenčionių rajonuose.

Gelsvasis pelkiasprindis | Aspitates gilvaria

Gelsvasis pelkiasprindis | Aspitates gilvaria

Į viršų

Gelsvasis pelkiasprindis (lot. Aspitates gilvaria, angl. Straw Belle) - sprindžių (Geometridae) šeimos drugys. Skraido birželio - liepos mėnesiais. Vikšrai gyvena ant balžuvos, varnauogės. Lietuvoje labai reta rūšis. Rastas Kamanų, Žuvinto ir Čepkelių rezervatuose.


Estinė cidarija | Epirrhoe tartuensis

Estinė cidarija | Epirrhoe tartuensis

Į viršų

Estinė cidarija (lot. Epirrhoe tartuensis) - sprindžių (Geometridae) šeimos drugys. Skraido birželio - liepos mėnesiais. Vikšrai gyvena ant lipikų. Lietuvoje labai reta rūšis, aptikta Akmenės, Ignalinos, Trakų, Utenos, Vilniaus, Varėnos rajonuose.


Baltajuostis juodsprindis | Baptria tibiale

Baltajuostis juodsprindis | Baptria tibiale

Į viršų

Baltajuostis juodsprindis (lot. Baptria tibiale) - sprindžių (Geometridae) šeimos drugys. Skraido birželio - liepos mėnesiais. Vikšrai gyvena ant varpotosios juodžolės. Lietuvoje labai reta rūšis, aptikta Kauno, Kėdainių, Trakų, Ukmergės rajonuose.


Vingirinis sprindytis | Eupithecia thalictrata

Vingirinis sprindytis | Eupithecia thalictrata

Į viršų

Vingirinis sprindytis (lot. Eupithecia thalictrata) - sprindžių (Geometridae) šeimos drugys. Skraido gegužės - birželio mėnesiais. Vikšrai gyvena ant vingirių. Lietuvoje labai reta rūšis. Drugiai rasti Jonavos rajuonuose ir Ukmergės rajonuose.

 


Pajūrinė kukulija | Cucullia balsamitae

Pajūrinė kukulija | Cucullia balsamitae

Į viršų

Pajūrinė kukulija (lot. Cucullia balsamitae) - pelėdgalvių (Noctuidae) šeimos drugys. Skraido liepos - rugpjūčio mėnesiais. Vikšrai gyvena ant vanagių. Drugiai paplitę Pietų Europoje ir Vidurinėje Azijoje. Lietuvoje labai reta rūšis, aptikta Klaipėdos ir Kretingos rajonuose, Kuršių nerijoje.

Dvinulis pelėdgalvis | Dicycla oo

Dvinulis pelėdgalvis | Dicycla oo

Į viršų

Dvinulis pelėdgalvis (lot. Dicycla oo, angl. Heart Moth) - pelėdgalvių (Noctuidae) šeimos drugys. Skraido liepos - rugpjūčio mėnesiais ąžuolynuose. Vikšrai randami ant ąžuolo. Paplitęs Europoje ir Vakarų Azijoje. Lietuvoje labai reta rūšis, aptikta Alytaus, Kauno, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonuose.

Pajūrinis stiebinukas | Mesoligia literosa

Pajūrinis stiebinukas | Mesoligia literosa

Į viršų

Pajūrinis stiebinukas (lot. Mesoligia literosa, angl. Rosy Minor) - pelėdgalvių (Noctuidae) šeimos drugys. Skraido liepos - rugpjūčio mėnesiais smėlynuose. Vikšrai gyvena ant įvairių žolinių augalų. Vikšras gelsvas, nugarinėjė pusėje yra dvi rausvos linijos. Lietuvoje labai reta rūšis. Rasta Klaipėdos, Kretingos rajonuose, Kuršių nerijoje.

Pajūrinis dirvinukas | Agrotis ripae

Pajūrinis dirvinukas | Agrotis ripae

Į viršų

Pajūrinis dirvinukas (lot. Agrotis ripae, angl. Sand Dart) - pelėdgalvių (Noctuidae) šeimos drugys. Skraido liepos - rugpjūčio mėnesiais kopose ir smėlynuose. Vikšras dieną būna užsikasęs kopų smėlyje. Maitinasi pajūrine stokle, pajūrine balandūne ir kitais augalais. Paplitęs Europoje ir Azijoje. Lietuvoje reta rūšis, aptikta Neringoje.

Geltonmargė meškutė | Hyphoraia aulica

Geltonmargė meškutė | Hyphoraia aulica

Į viršų

Geltonmargė meškutė (lot. Hyphoraia aulica, vok. Hofdame) - meškučių (Arctiidae) šeimos drugys.

 

 

 


Ilgažandis bembiksas | Bembix rostrata

Ilgažandis bembiksas | Bembix rostrata

Į viršų

Norėdami papildyti, rašykite el. paštu info@raudonojiknyga.lt, informacija ruošiama...

 

 

 

 

Gauruotoji skolija | Scolia hirta

Gauruotoji skolija | Scolia hirta

Kopinė smiltvapsvė | Podalonia luffii

Kopinė smiltvapsvė | Podalonia luffii

Baltijos šilkabitė | Colletes caspicus

Baltijos šilkabitė | Colletes caspicus

Ilganosė smėliabitė | Andrena nasuta

Ilganosė smėliabitė | Andrena nasuta

Katilėlinė smėliabitė | Andrena curvungula

Katilėlinė smėliabitė | Andrena curvungula

Šverino smėliabitė | Andrena suerinensis

Šverino smėliabitė | Andrena suerinensis

Stepinė gauruotakojė bitė | Dasypoda argentata

Stepinė gauruotakojė bitė | Dasypoda argentata

Tamsiažalė vagabitė | Lasioglossum prasinum

Tamsiažalė vagabitė | Lasioglossum prasinum

Tetralonija | Tetralonia malvae

Tetralonija | Tetralonia malvae

Stepinė kamanė | Bombus pomorum

Stepinė kamanė | Bombus pomorum

Didžiaakė kamanė | Bombus confusus

Didžiaakė kamanė | Bombus confusus

4 (I) kategorija

Rudasparnė efemerėlė | Eurylophella karelica


Kapnopsis | Capnopsis schilleri


Reliktinis lašalas | Neoephemera maxima

Reliktinis lašalas | Neoephemera maxima

Mažoji išnura | Ischnura pumilio

Mažoji išnura | Ischnura pumilio

Į viršų

Mažoji mėlynoji strėliukė, arba mažoji išnura (lot. Ischnura pumilio, angl. Scarce Blue-tailed Damselfly, vok. Kleine Pechlibelle) - strėliukių (Coenagrionidae) šeimos vabzdys.

 

 


Mažasis karališkasis laumžirgis | Anax parthenope

Mažasis karališkasis laumžirgis | Anax parthenope

Į viršų

Mažasis karališkasis laumžirgis (lot. Anax parthenope, angl. Lesser Emperor Dragonfly, vok. Kleine Königslibelle) - laumžirgių (Aeshnidae) šeimos vabzdys. Tai išnykstanti pietinė rūšis, iki ledynmečio reliktas. Lietuvoje rastas Vilniuje (prie Žaliųjų ežerų), Varėnos, Lazdijų raj. ir kt. Lervos gyvena stovinčio vandens ir pratakiuose telkiniuose, tarp povandeninių augalų. Plėšrios, vystosi 1-2 metus. Suaugėliai skraido liepos - rugpjūčio mėnesiais. Geri lakūnai, skrenda toli nuo vandens. Minta vabzdžiais.

Pleištinė skėtė | Ophiogomphus cecilia

Pleištinė skėtė | Ophiogomphus cecilia

Į viršų

Žaliasis žirgelis, arba pleištinė skėtė (lot. Ophiogomphus cecilia, angl. Green Club-tailed Dragonfly, vok. Grüne Flußjungfer) - upelinių žirgelių (Gomphidae) šeimos vabzdys.

 


Šarvuotoji skėtė | Leucorrhinia pectoralis

Šarvuotoji skėtė | Leucorrhinia pectoralis

Į viršų

Šarvuotoji skėtė (lot. Leucorrhinia pectoralis, angl. Large White-faced, vok. Große Moosjungfer) - skėčių (Libellulidae) šeimos vabzdys.

 

 

 


Rudajuostė skėtė | Sympetrum pedemontanum

Rudajuostė skėtė | Sympetrum pedemontanum

Į viršų

Rudajuostė skėtė (lot. Sympetrum pedemontanum, angl. Banded Darter, vok. Gebänderte Heidelibelle) - skėčių (Libellulidae) šeimos žirgelis.

 

 


Smėlinė auslinda | Labidura riparia

Smėlinė auslinda | Labidura riparia

Į viršų

Smėlinė auslinda (Labidura riparia) - auslindų (Dermaptera) būriui priklausantys vabzdžiai (Insecta). Apie 26mm ilgio, geltonai rudas. akys juodos. Egzistuoja labai daug išvaizdos variacijų. Kosmopolitinė rūšis, aptinkama visame pasaulyje. Ypač dažna atogražuose, iš kur manoma ir kilo ši rūšis. Randame smėlėtose pakrantėse, kopose, paupių smėlynuose. Gyvena atvirose lengvo, smėlėto grunto buveinėse. Dažnai aptinkama po lentgaliais, kelmais, kopų augalų išpustytomis šaknimis, kur smėlis yra kiek drėgnesnis. Tūno savo išsiraustuose urveliuose. Buvimo vietą žymi smėlio kauburėlis. Juose vasarą krūvelėmis po 60 - 70 deda kiaušinius ir saugo juos bei išsiritusius jauniklius iki pirmo nėrimosi. Minta gyvais ir negyvais vabzdžiais ir kitais gyvūnais. Žiemoja lervos ir suaugėliai giliai įsikasę (iki 2 metrų) smėlyje. Lietuvoje reta. Aptikta Kuršių nerijoje ir karjeruose Marijampolės, Vilkaviškio, Jonavos rajonuose,

Plačioji dusia | Dytiscus latissimus

Plačioji dusia | Dytiscus latissimus

Į viršų

Plačioji dusia (lot. Dytiscus latissimus) - dusių (Dytiscidae) šeimos vabalas. Vabalai stambūs (36 - 44 mm), labai platus, žaliai rudas. Gyvena dideliuose vandens telkiniuose, tankiai apaugusiuose vandens augalija. Lervos minta apsiuvų lervomis. Lietuvoje reta.


Dvijuostė nendradusė | Graphoderus bilineatus

Dvijuostė nendradusė | Graphoderus bilineatus

Išdaginis blizgiavabalis | Melanophila acuminata

Išdaginis blizgiavabalis | Melanophila acuminata

Į viršų

Išdaginis blizgiavabalis (lot. Melanophila acuminata) - blizgiavabalių (Buprestidae) šeimos vabalas. Pavadinimas „išdaginis" atspindi vabalo sąsają su miško gaisrais ir gaisravietėm. Tai vienas iš žinomiausių pirofilinių vabzdžių. Retai pagaunamas įprastom sąlygom, tačiau jie suskrenda, kartais ir ištisais pulkais, prie gaisrų. Kūnas 7 - 13 mm ilgio, juodas, žvilgantis. Turi infraraudonųjų spindulių jutimo receptorius, kurie išsidėstę apatinėje kūno dalyje, krūtinėje šalia kojų dubenėlių. Iš pirmo žvilgsnio gali būti supainiotas su kitais juodais blizgiavabaliais (pvz.: Lietuvos pamiškėse labai dažnu keturtaškiu blizgiavabaliu (Anthaxia quadripunctata)). Nuo jų atskiriamas pagal priešnugarėlės formą ir, žinoma, pagal infraraudonųjų spindulių jutiklius. Kiaušinius deda ant apdegusių spygliuočių medžių rąstų, į žievės plyšius. Išsiritusios lervos prasigraužią į medieną gilyn ir minta balana. Miško gaisrus gali aptikti net 20 km atstumu. Tačiau skrenda kartais ne tik į miškų gaisrus, bet ir į kitas degančias medžiagas, tokias kaip nafta, šiukšlės ar kt. Infraraudonųjų spindulių jutiklių veikimo principas dar nėra iki galo išaiškintas. Šia vabalo ypatybe susidomėjo ir JAV kariuomenė. Aptinkamas Šiaurės Amerikoje, Kuboje, Europoje, Azijoje spygliuočių ir mišriuose miškuose. Lietuvoje retas, nyksta. Pagrindinė nykimo priežastis yra apdegusių rąstų išvežimas iš gaisravietės.

Liepinis blizgiavabalis | Ovalisia rutilans

Liepinis blizgiavabalis | Ovalisia rutilans

Į viršų

Liepinis blizgiavabalis (lot. Ovalisia rutilans) - blizgiavabalių (Buprestidae) šeimos vabalas. Kūnas 11 - 15 mm ilgio. Platokas, auksiškai žalias. metalo blizgesio. Priešnugarėlės ir antsparnių kraštai su auksiška rausva juostele. Kūno apačia ryškiai žalia. Antenos, blauzdos ir letenos juosvos. Vabalai skraido aukštai tarp lajų, saulėtomis birželio - liepos mėnesių dienomis. Aptinkami pamiškėse, kur yra senų džiūstančių liepų. lervos vystosi tik po džiūstančių mažalapių liepų (Tilia cordata) žieve ir medienoje. Lietuvoje retas.

Didysis sprakšis | Stenagostus rufus

Didysis sprakšis | Stenagostus rufus

Ąžuolinis skaptukas | Xestobium rufovillosum

Ąžuolinis skaptukas | Xestobium rufovillosum

Į viršų

Ąžuolinis skaptukas (lot. Xestobium rufovillosum) - skaptukų (Anobiidae) šeimos vabalas. Kūnas apie 7 mm ilgio. Lervos gali būti iki 11 mm ilgio, vystosi sausoje senų, nudžiūvusių ąžuolų medienoje. Vabalai aptinkami birželio mėnesį ant nudžiūvusių ąžuolų kamienų. Kad pritrauktų partnerius, vabalas skleidžia tiksintį garsą, dėl kurio atsirado daug įvairių prietarų ir legendų. Lietuvoje reta rūšis.

Pūzrinis skydvabalis | Ostoma ferruginea

Pūzrinis skydvabalis | Ostoma ferruginea

Į viršų

Pūzrinis skydvabalis (lot. Ostoma ferruginea) - skydvabalių (Trogositidae) šeimos vabalas. Kūnas plokščias, raudonai rudas, ovalus, 7-10 mm ilgio. Gyvena senoje, grybų pažeistoje medienoje. Vabalai aptinkami po atšokusia žieve, medienos trūnėsiuose, drevėse, senose kempinėse. Lervos gali vystytis ir senų medinių statinių konstrukcijose. Lietuvoje reta rūšis.

Kelminis juodvabalis | Uloma culinaris

Kelminis juodvabalis | Uloma culinaris

Į viršų

Kelminis juodvabalis (lot. Uloma culinaris) - juodvabalių (Tenebrionidae) šeimos vabalas. Kūnas 8 - 11,5 mm, rausvai rudas, plikas, blizgantis. Lervos ir vabalai vystosi po įvairių medžių žieve, trūnijančioje medienoje, senuose kelmuose. Lietuvoje retas.


Didysis trumpasparnis medkirtis | Necydalis major

Didysis trumpasparnis medkirtis | Necydalis major

Į viršų

Didysis trumpasparnis medkirtis (lot. Necydalis major) - ūsuočių (Cerambycidae) šeimos vabalas. Kūnas ilgas, siauras. Antsparniai labai sutrumpėję, nepridengia plėvinių sparnų, todėl išvaizda labiau primena vapsvą nei vabalą ūsuotį. Vystosi senų, nudžiuvusių lapuočių medienoje. Vabalai aptinkami birželio - liepos mėnesiais ant įvairių augalų. Lietuvoje reta rūšis.

Puošnusis skydinukas | Cassida margaritacea

Puošnusis skydinukas | Cassida margaritacea

Į viršų

Puošnusis skydinukas (lot. Cassida margaritacea) - lapgraužių (Chrysomelidae) šeimos vabalas.

 

 

 


Kalninė apsiuva | Philopotamus montanus

Kalninė apsiuva | Philopotamus montanus

Į viršų

Kalninė apsiuva (Philopotamus montanus) - pakrančių apsiuvų (Philopotamidae) šeimos vabzdys. Lietuvoje ypač reta. Aptinkamos Nerėpos upelyje prie Kulautuvos ir Jiesios slėnyje. Jų lervos be namelių, randamos ant skenduolių medžių ar akmenų. Tai plėšrūs, mintantys smulkiais vandens gyvūnais, vabzdžiai.

Mėlynsparnė apsiuva | Semblis phalaenoides

Mėlynsparnė apsiuva | Semblis phalaenoides

Nakvišinis sfinksas | Proserpinus proserpina

Nakvišinis sfinksas | Proserpinus proserpina

Į viršų

Nakvišinis sfinksas arba prozerpina (lot. Proserpinus proserpina, angl. Willowherb Hawkmoth, vok. Nachtkerzenschwärmer) - sfinksų (Sphingidae) šeimos drugys. Tai nauja rūšis Lietuvoje, pirmą kartą rasta 2000 metais Švenčionių rajone. Drugių apatiniai sparnai ryškiai geltoni su plačia juoda ar tamsiai ruda juostele palei kraštą. Vikšrai randami birželio-liepos mėnesiais ant nakvišų, raudoklių ir kt. augalų.

Machaonas | Papilio machaon

Machaonas | Papilio machaon

Į viršų

Machaonas, sin. vyčiadrugis (lot. Papilio machaon, angl. Swallowtail Butterfly, vok. Schwalbenschwanz) - sklandūnų (Papilionidae) šeimos dieninis drugys. Sparnai geltoni, gyslos juodos. Priekinių sparnų pamatinė dalis juoda, priekinė dalis su 3 juodomis kampuotomis dėmėmis ir su juoda juosta išoriniame krašte. Užpakaliniai sparnai su plačia juoda juosta arti išorinio pakraščio; juostos vidurys tamsiai mėlynas. Be to, sparno užpakaliniame krašte yra rago pavidalo iškyšulys. Vikšrai randami ant morkų lapų.

Baltajuostis melsvys | Aricia eumedon

Baltajuostis melsvys | Aricia eumedon

Į viršų

Baltajuostis melsvys (lot. Aricia eumedon) - melsvių (Lycaenidae) šeimos drugys, kurio užpakalinių sparnų apatinėje pusėje yra ilgas baltas dryžis. Skraido birželio - liepos mėnesiais. paupių, pamiškių pievose kur gausu žydinčių augalų. Vikšrai gyvena ant snapučių. Paplitęs Eurazijoje. Lietuvoje reta rūšis.

Stepinis melsvys | Polyommatus coridon

Stepinis melsvys | Polyommatus coridon

Į viršų

Stepinis melsvys (lot. Polyommatus coridon, vok. Steppenheidebläuling) - melsvių (Lycaenidae) šeimos drugys. Skraido liepos - rugpjūčio mėnesiais upių slėniuose, sausose pievose. Vikšras melsvai žalias su dviem eilėmis gelsvų gumburių ant nugaros. Šonuose geltona linija ir geltoni taškai. Lėliukė gelsvai ruda su balsvomis sparnų užuomazgomis ir tamsia nugara. Lietuvoje labai reta rūšis, žinoma pietiniuose rajonuose (čia praeina drugių paplitimo arealo riba). Paplitę Pietų ir Vidurio Europos stepėse.

Akiuotasis satyras | Lopinga achine

Akiuotasis satyras | Lopinga achine

Į viršų

Akiuotasis satyras (lot. Lopinga achine, angl. Woodland Brown, vok. Gelbringfalter) - pleštekių (Nymphalidae) šeimos drugys. Skraido birželio - liepos mėnesiais lapuočių miškuose ir mišriuose miškuose, miškų pakraščiuose. Nutupia ant medžių lapų, žolinių augalų. Vikšrai gyvena ant įvairių miglinių augalų. Lietuvoje reta rūšis.

Rudaakis satyriukas | Coenonympha hero

Rudaakis satyriukas | Coenonympha hero

Į viršų

Rudakis satyriukas (lot. Coenonympha hero, angl. Scarce Heath, vok. Wald - Wiesenvögelchen) - pleštekių (Nymphalidae) šeimos drugys. Skraido gegužės - liepos mėnesiais drėgnose pievose, miškų ar krūmų aikštelėse, pelkių pakraščiuose. Paplitęs Azijoje ir Europoje. Lietuvoje reta rūšis.

Spalvotasis pelkiasprindis | Chariaspilates formosaria

Spalvotasis pelkiasprindis | Chariaspilates formosaria

Į viršų

Spalvotasis pelkiasprindis (lot. Chariaspilates formosaria) - sprindžių (Geometridae) šeimos drugys. Skraido liepos mėnesį. Vikšrai gyvena ant šilingės. Lietuvoje labai reta rūšis. Aptikta Žuvinto ir Čepkelių rezervatuose.

 


Smilčiasprindis | Phibalapteryx virgata

Smilčiasprindis | Phibalapteryx virgata

Į viršų

Smilčiasprindis (lot. Phibalapteryx virgata, angl. Oblique Striped, vok. Labkraut-Blattspanner) - sprindžių (Geometridae) šeimos drugys. Skraido gegužės - rugpjūčio mėnesiais sausose smėlingose vietose. Lietuvoje labai reta rūšis, aptikta Klaipėdoje.



Pušinis keliaujantis kuoduotis | Thaumethopoea pinivora

Pušinis keliaujantis kuoduotis | Thaumethopoea pinivora

Į viršų

Pušinis keliaujantis kuoduotis (lot. Thaumetopoea pinivora, vok. Kiefernprozessionsspinner) - kuduočių (Notodontidae) šeimos drugys. Skraido birželio - liepos mėnesiais kopose tarp kalninių pušų. Vikšrai gyvena ant pušų ir minta jų spygliais. Vikšrai dieną tūno susiglaudę ant medžio, o vakare iškeliauja maitintis. Keliauja vienas paskui kitą. Gali nudeginti odą, todėl rankomis liesti tiek vikšrų, tiek jų kokonų negalima. Lietuvoje labai reta rūšis, aptikta tik Kuršių nerijoje.

Pilkažalis žvilgūnas | Diachrysia zosimi

Pilkažalis žvilgūnas | Diachrysia zosimi

Į viršų

Pilkažalis žvilgūnas (lot. Diachrysia zosimi) - pelėdgalvių (Noctuidae) šeimos drugys. Skraido birželio - rugpjūčio mėnesiais aukštapelkių pakraščiuose. Vikšrai gyvena ant vaistinės kraujalakės ir kitų erškėtinių šeimos augalų. Eurazijos drugys. Lietuvoje reta rūšis. Rasta Alytaus, Ignalinos, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Molėtų, Prienų, Šilutės, Širvintų, Trakų ir Varėnos rajonuose.

Retasis ratuotasis pelėdgalvis | Ipimorpha contusa

Retasis ratuotasis pelėdgalvis | Ipimorpha contusa

Į viršų

Retasis ratuotasis pelėdgalvis (lot. Ipimorpha contusa, angl. Brunt ringfly) - pelėdgalvių (Noctuidae) šeimos drugys. Skraido liepos mėnesiais pamiškėse. Lietuvoje labai reta rūšis. Aptikta tik keliose vietos.

 


Raudonsparnė meškutė | Tyria jacobaeae

Raudonsparnė meškutė | Tyria jacobaeae

Į viršų

Raudonsparnė meškutė (lot. Tyria jacobaeae, angl. Cinnabar moth, vok. Jakobskrautbär) - meškučių (Arctiidae) šeimos drugys. Skraido nuo birželio iki liepos vidurio sausose miško pievutėse. Vikšrai juodai ir geltonai žieduoti, randami ant žilių. Lietuvoje sparčiai nykstanti rūšis.